Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

arab. دولة حلب‎ pranc. État d'Alep Alepo valstybė
Prancūzijos mandatinė teritorija
← 1920 – 1925 →
Vėliava
Sostinė	Alepas
Valdymo forma	Tautų Sąjungos mandatas
generalgubernatorius
1920-1922	Kamil Pasha Al Qudsi
1924-1925	Mar'i Pasha Al Mallah
Era	Tarpukaris
- Alepo valstybės paskelbimas	1920 m. rugsėjis d.
- Alepo valstybė praranda autonomiją ir tampa Sirijos provincija	1925 m. balandžio 25 d.

Alepo valstybė (pranc. État d'Alep; arab. دولة حلب‎) – viena iš penkių valstybių, kurias sukūrė Prancūzijos vyriausiasis komisaras Sirijos mandatinei teritorijai generolas Henri Gouraud po San Remo konferencijos ir trumpai gyvavusios karaliaus Faisalo monarchijos Sirijoje žlugimo. Sostinė - Alepas.

Kitos keturios taip pat sukurtos valstybės buvo Damasko valstybė (1920 m.), Alavitų valstybė (1920 m.), Džabal al-Druzas (1921 m.) ir Didysis Libanas (1920 m.), pastaroji valstybė vėliau tapo nepriklausomu dabartiniu Libanu.

Alepo valstybę 1920 m. rugsėjį paskelbė Prancūzijos generolas Henri Gouraud. Po Maisaluno mūšio (angl. Battle of Maysaloun) Prancūzija nusistatė prieš vieningos Sirijos idėją, todėl, norėdama lengviau suvaldyti šias žemes, buvusios Sirijos karalystės žemes padalino į kelias mažesnes valstybes.

Atskirdamas Alepą nuo Damasko Gouraud siekė išnaudoti tradicinę konkurenciją tarp dviejų miestų ir paversti ją politinio atsiskyrimo priežastimi. Alepo gyventojai buvo nepatenkinti, kad Sirijos sostine tapo Damaskas. Tai žinodamas Gouraud bandė tuo pasinaudoti ir padaryti Alepą sostine pakankamai didelės ir turtingos valstybės, kuri pajėgtų sėkmingai konkuruoti su Damasku. Numatytai Alepo valstybei paskyrė didžiumą derlingų Sirijos žemių - ne tik derlingą Alepo kraštą, bet ir visą derlingą Eufrato upės slėnį. Jūrą Alepo valstybė galėjo pasiekti per autonomišką Aleksandretos sandžaką. Tuo tarpu Damaskas buvo faktiškai oazė Sirijos dykumos pakraštyje, todėl jam stigo derlingų žemių, jis neturėjo priėjimo prie jūros. Gouraud norėjo sudaryti tokią situaciją, kad Alepas, gavęs didžiąją dalį Sirijos žemės ūkio ir iškasenų išteklių, nebenorėtų susijungti su Damasku.

Daugumą Alepo valstybės gyventojų sudarė sunitai - daugiausia arabai, bet taip pat kurdai (šie daugiausia rytiniuose rajonuose). Taip pat kitų tautų atstovai, atkelti valdant osmanams (adygai, albanai, bosniai, bulgarai, turkai, kabardinai, čečėnai ir kiti).
Alepo valstybėje (Nebbol, Fu'a, Az Zahra', Kefrayya ir M'art Misrin gyvenvietėse) gyveno ir daug šiitų. Alavitai gyveno daugiausia autonominiame Aleksandretos sandžake.

Alepo valstybėje gyveno ir viena didžiausių ir pagal tikybą įvairiausių krikščionių bendruomenių Artimuosiuose Rytuose. Krikščionys priklausė tuzinui įvairiausių krikščionybės pakraipų, daugiausia Armėnų apaštališkajai bažnyčiai, Sirijos stačiatikių bažnyčiai, kitoms stačiatikių bažnyčioms. Alepo mieste krikščionys sudarė apie trečdalį visų gyventojų, todėl Alepo miesto krikščionių bendruomenė buvo didžiausia Artimuosiuose Rytuose (neskaitant Libano). Daug krikščionių gyveno rytinėje valstybės dalyje (daugiausia krikščionys sirai ir asirai).

Alepo mieste tada gyveno ir maždaug 10 tūkstančių žydų bendruomenė.

• 1920-1922 m. - generolas Kamil Pasha Al Qudsi (g. 1845 - m. 1926)
• 1923 m. - Mustafa Bey Barmada (g. 1883 - m. 1953)
• 1924-1925 m. - Mar'i Pasha Al Mallah (g. 1856 - m. 1930)

• 1920-1922 m. - generolas de Lamothe
• 1922-1924 m. - generolas Billotte (g. 1875 - m. 1940)
• 1925 m. - Jacques Reclus

1920 m. buvo įkurta Direktorių taryba, turėjusi padėti generalgubernatoriui. Ministrų tarybos analogu buvusi Direktorių taryba turėjo keturis narius:

• Mar'i Pasha Al Mallah - vidaus reikalai,
• Subhi Bey Al Nayyal - teisingumas
• Nasri Effendi Bakhash - prekyba ir žemės ūkis
• Victor Effendi 'Ajouri - finansai.

1921 m. Al Mallah atsistatydino, jo turėtą vidaus reikalų direktoriaus postą perėmė Al Nayyal. O Al Nayyal turėtą teisingumo direktoriaus postą perėmė Zaki Bey Al Gorani

1923 m. Direktorių taryba buvo panaikinta, nes tada Alepo valstybė tapo Sirijos federacijos dalimi.

Įstatymų leidyba užsiėmė Atstovų taryba. Daugelis jos narių buvo proprancūziškai nusiteikę.

1923 m. generolas Gouraud paskelbė Sirijos Federaciją (pranc. la Fédération syrienne), kuri jungė Damasko, Alepo ir Alavitų valstybes. 1924 m. Alavitų valstybė buvo atskirta.

1924 m. gruodžio 1 d. Sirijos Federacija tapo Sirijos valstybe. 1925 m. vyko Sirijos valstybės centralizacija, ir Alepas prarado savo autonomiją, tapo tiesiog provincija. Tuometinis Alepo valstybės generalgubernatorius Mar'i Pasha Al Mallah tapo Alepo provincijos gubernatoriumi (vali) su ministro rangu.