Aleksandras Lebedis (1950 m. balandžio 20 d. Novočerkaske, Rusijos TFSR – 2002 m. balandžio 28 d. Krasnojarsko krašte) – rusų karininkas ir politikas.[3]
Biografija
Išsilavinimas
1967 m. baigė vidurinę mokyklą. Triskart bandė įstoti į Armaviro lakūnų mokyklą, bet buvo pripažįstamas netinkamu karinei tarnybai. Dirbo kroviku, Novočerkasko nuolatinių magnetų gamyklos šlifuotoju. 1969–1973 m. mokėsi Riazanės aukštojoje oro desanto vadų mokykloje. Nuo 1973 m. jos mokomojo skyriaus vadas. 1982–1985 m. mokėsi Frunzės karo akademijoje, kurią baigė su pagyrimu (lot. cum laude).[4]
Karinė tarnyba
1981–1982 m. dalyvavo Afganistano kare, 245-ojo atskirojo parašiutų desanto pulko pirmojo bataliono vadas. Buvo sužeistas į kojas, kontūzytas.
Vėliau Tulos oro desanto divizijos, dislokuotos Kostromoje, parašiutų desanto pulko vado pavaduotojas, nuo 1985 m. pulko vadas. 1986–1988 m. Pskovo oro desanto divizijos, 1990–1991 m. pasižymėjusios kruvinuose įvykiuose Lietuvoje, vado pavaduotojas. Nuo 1988 m. 106-osios Tulos oro desanto divizijos vadas. Dalyvavo malšinant demokratinį pasipriešinimą Sumgaite, Baku, Tbilisyje.
1991 m. vasario mėn. – 1992 m. birželio mėn. TSRS oro desanto kariuomenės vado pavaduotojas kariniam parengimui ir karinėms mokykloms. 1991 m. rugpjūčio 19 d. įsakius Oro desanto pajėgų vadui Pavelui Gračiovui, Rugpjūčio pučo metu su Tulos desantininkų batalionu stojo ginti Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
1992 m. birželio 23 d. paskirtas 14-osios armijos, dislokuotos Padniestrėje, vadu. Jam vadovaujant įvykdytas Padniestrės atskyrimo nuo Moldavijos Respublikos planas. 1993 m. rugsėjo 12 d. išrinktas separatistinės Padniestrės Moldovos respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Tačiau apkaltinęs Padniestrės vadovus korupcija įsivėlė į konfliktą. 1994 m. žiemą išsiskyrė jo ir Rusijos gynybos ministro P. Gračiovo požiūris į Čečėnijos konflikto sprendimo būdus. 1995 m. nesutikdamas su 14-osios armijos reorganizavimu išėjo į atsargą. 1995 m. birželio 14 d. atleistas iš tarnybos armijoje, suteikus generolo leitenanto laipsnį.
Politinė veikla
1990 m. išrinktas TSKP XXVIII suvažiavimo delegatu ir Rusijos komunistų partijos suvažiavimo delegatu.
Dėl veiklos Padniestrėje išpopuliarėjo Rusijoje.
1995 m. išėjęs į atsargą tapo vienu iš Rusijos bendruomenių kongreso lyderių, išrinktas jo Nacionalinės tarybos pirmininko pavaduotoju. 1995 m. spalio mėn. įsisteigus visuomeniniam judėjimui „Garbė ir Tėvynė“ (Честь и Родина), išrinktas jo pirmininku. 1995 m. gruodžio 17 d. Tulos rinkimų apygardoje išrinktas Rusijos Valstybės Dūmos deputatu. Dalyvavo deputatų grupės „Liaudies valdžia“ veikloje.
1996 m. sausio 11 d. Rusijos bendruomenių kongresas jį iškėlė kandidatu į Rusijos prezidentus. 1996 m. Rusijos prezidento rinkimuose surinko 14,7% balsų (trečioji vieta).[5] Antrame ture parėmė prezidentu tapusį B. Jelciną, kuris pagal ikirinkiminį susitarimą birželio 18 d. jį paskyrė Rusijos federacijos saugumo tarybos sekretoriumi, vėliau prezidento padėjėju nacionalinio saugumo klausimais.
1996 m. liepos 15-spalio 3 d. prezidento įgaliotinis Čečėnijos Respublikoje. 1996 m. rugpjūčio 31 d. su Aslanu Maschadovu pasirašė Chasavjurto sutartį, pradėjusią taikiai spręsti Čečėnijos konfliktą. Nušalintas nuo visų pareigų, nes jo veikla buvo nepatenkintas Rusijos vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulikovas ir kiti aukšti politikai.
1998 m. gegužės 17 d. rinkimuose pelnęs 59% balsų, tapo Krasnojarsko krašto gubernatoriumi. Pareigas eiti pradėjo birželio 5 d. Kartu pagal pareigas iki 2001 m. lapkričio mėn. Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos tarybos narys. Už pagarsėjusią valstybinės valdžios ir krašto bei šalies būklės kritiką liaudyje pramintas „generalgubernatoriumi“.
Žūtis
2002 m. balandžio 28 d., su savo administracijos darbuotojais skrisdamas sraigtasparniu Mi-8 atidaryti kalnų slidinėjimo trasos, žuvo aviakatastrofoje.[6] Sraigtasparnis, netoli Jermakovo miestelio, užkabino aukštos įtampos elektros perdavimo liniją.
Įvertinimas
Apdovanotas Raudonosios vėliavos, Raudonosios žvaigždės ordinais.
Atmintis
- Jo vardu pavadinta gatvė Novočerkaske, Novočerkasko kadetų korpusas, kuriame atidarytas generolo muziejus.
- 2003 m. vasario 6 d. Krasnojarsko krašto Įstatymų leidybos susirinkimas jo vardu pavadino Vakarų Sajanų viršūkalnę.
- 2008 m. Benderuose, kaip miesto garbės piliečiui, rengiamasi atidengti paminklą.
Šaltiniai
