Akmenalės
Akmenalės (rečiau Akmenaliai Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į rytus nuo Darbėnų , prie kelio Grūšlaukė –Vaineikiai ir Akmenos upės.
Kultūros paveldas:
Senosios kaimo kapinės , vad. Markapiais, Marų kapeliais (XVI –XIX a. )Etnoarchitektūrinė sodyba: namas, svirnas, tvartas, S. Klapatauskienės (1800 –1910 m.);[ 2] 1800 m. (apie tai liudija sienojuje išpjauta data), su moliniu piramidiniu kaminu. Šalia jo, pietinėje gerojo kiemo pusėje stovi stačiakampio plano svirnas , perstatytas 1910 m. Į vakarus nuo jų išliko Žemaičių kraštui būdingas „U“ raidės plano tvartų su daržine pastatas, kurio kiemas uždaras iš trijų pusių ir grįstas akmenimis . Tvarte buvo įrengtos kūtės gyvuliams ir paukščiams laikyti, daržinės ir berno (žem. vaikio ) kamara.Koplytėlė su Marijos skulptūra, kapinėse (1937 m.; koplytėlės autorius Juozas Galdikas, skulptūros autorius Juozapas Paulauskas )[ 3] Koplytėlė su Marijos ir Kristaus skulptūromis, kapinėse (1943 m.; koplytėlės autorius Juozas Galdikas; skulptūrų autorius nenustatytas)[ 4] Koplytėlė , kapinėse (1995 m.)Koplytėlė su Marijos ir Marijos Sopulingosios skulptūromis, P. Radiko sodyba (perkelta iš Kumpikų ; autoriai nežinomi; skulptūros – XIX a. pab.; koplytėlė – XX a. I p.).[ 5]
Etimologija
Kaimui vardą davė Akmenos upė, ištekanti iš netoliese esančio Grūšlaukės pušyno. Rašytiniuose šaltiniuose pavadinimas rašomas lenk. Okminele, Okminiele , liet. Akminaliai, Akmenaliai, Akmenalės , rus. Окминели‚ Aкмeнaлиcъ , latv. Okmineļi .
Geografija
Akmenalių kaimo planas. 1915 m. Kaimui priklauso 524,27 ha žemės, kuri plyti į vakarus nuo Vaineikių ir Grūšlaukės miškų masyvo abipus Akmenos upės ir kelio Vaineikiai –Grūšlaukė . Šiaurės vakarinėje kaimo dalyje į Akmeną įteka Ąžuolupis , o centrinėje dalyje – Varupis . Šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Knėžais , šiaurėje – su Kumpikais , vakaruose – su Šlaveitais , pietvakariuose – su Rubiniške , rytuose – su Didžiaisiais Žalimais .
Istorija
Kaime rastas akmeninis kirvis liudija, kad žmonės čia gyveno jau akmens arba žalvario amžiuje. Istorikas Adolfas Nezabitauskis Akmenalėse lokalizuoja 1253 m. Livonijos ordino dokumentuose paminėtą Aggemine vietovę, kuri priklausė kuršių Mėguvos žemei.
Akmenalių bajorkaimis susiformavo XVI a. Jo sodybos stovėjo abipus Akmenos upės žemiau jos santakos su Varupiu. Iš pradžių gyvenvietė buvo nedidelė, 1846 m. joje buvo 9 dūmai .[ 6] XIX a. stambiausi žemvaldžiai buvo bajorai Brazdauskai, Butkevičiai, Grinevičiai, Šalkauskiai.[ 7] 1872 m. buvo 18,[ 8] 1895 m. – 27,[ 9] 1923 m. – 40 ūkių.[ 10] Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius.
Tarpukariu Prano Radiko (dab. Stanislavos Klapatauskienės) name veikė Vaineikių pradinės mokyklos klasės. Po II pasaulinio karo šalia esančiuose miškuose veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos partizanų Kardo rinktinės štabas. 1947 m. rugpjūčio 6 d. kaime į MGB vidaus kariuomenės karių ir Darbėnų valsčiaus stribų pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės štabo sekretorius Kazys Žekelis , o 1950 m.vasario 21 d. – štabą saugojusio Vizbuto būrio partizanas Adomas Alminas-Kūma. 1949 m. kovo 26 d. į Sibirą buvo išvežti Jonas Petrauskas su žmona Magde, vaikais Jonu ir Magde bei Anastazija Statnickienė su vaikais Juozu, Jonu ir Gene, o balandžio 20 d. – Stasė Veršilaitė.
Šiandien Akmenalių kaime yra 15 vienkieminių sodybų. Vienoje iš jų ūkininkauja Juozapas Butkevičius (pieno ūkis).
Kaimo dalys: rytinė dalis – Akmenalių Medsėdis (10 sodybų), vakarinė dalis – Pabrėžynai (10 sodybų), pietinė dalis – Skrobgalis.
Ariamos žemės laukai: Sodyba (21 ha), Kalvedis (20 ha), Pakapelis (15 ha), Užridikis (7 ha), Užskrobgalis (6 ha), Treinelė (5,5 ha), Pakryželis (5 ha), Plėšimai (5 ha), Jonušynas (4 ha), Strikiškė (3,5 ha), Apušrotai (3 ha), Dirvelė (2,5 ha), Laukelis (2,5 ha), Pakelelis (2,5 ha), Parvaras (2 ha), Patrumpelis (2 ha), Užklėtis (2 ha), Užkūtis (1,5 ha), Aptvaras (1 ha), Pakūtis (1 ha) ir Pokerelis.
Pievos: Pajuodiškis (9 ha), Blanka (6 ha), Legierstva (6 ha), Kuisos (5 ha), Eglybrastis (4 ha), Bajorinė (2 ha), Karklotis (2 ha), Tarpelis (1,3 h), Veršiniukas (1/3 ha), Varupis.
Miškingos ganyklos: Paplikelis (16 ha), Ganyklėlė (7 ha) ir Degėsa (0,5 ha).
Pelkės: Leleikupio bala.
Upės: Akmena, Varupis, Apušrotų upelis, Kuisupelis.
Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. –XVIII a.
Palangos seniūnija , Žemaičių kunigaikštystė
1861 –1915 m.
Darbėnų valsčius , Telšių apskritis , Kauno gubernija
1915 –1918 m.
Darbėnų valsčius , Kretingos apskritis , Lietuvos sritis
1919 –1950 m.
Darbėnų valsčius , Kretingos apskritis
1950 –1953 m.
Kretingos rajonas , Klaipėdos sritis
1953 –1995 m.
Kretingos rajonas
1995 –2009 m.
Darbėnų seniūnija , Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m.
Kumpikų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija , Kretingos rajono savivaldybė
Gyventojai
Gimė Aleksandras Bendikas (1867–1939), knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjasJuozas Kęstutis Marija Butkevičius-Butkus (1917–2008), kunigas pranciškonas, spaudos bendradarbisJeronima Savickienė (1940–), tautodailininkėPovilas Butkevičius (1954–), medžio drožėjas, skulptoriusRobertas Šilgalis (1976–), Kretingos rajono politikos veikėjas, pedagogas, stalius-baldžiusGyveno
Galerija
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Kultūros vertybių registras: Sodyba, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.) [neveikianti nuoroda] ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos skulptūra, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.) Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.↑ Kultūros vertybiųregistras: Koplytėlė su Šv. Onos, Šv. Barboros ir Kristaus skulptūromis, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.) Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos ir Marijos Sopulingosios skulptūromis, Kretingos r. sav., Kumpikų k. (Darbėnų sen.) [neveikianti nuoroda] ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846
↑ Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1880–1914. – T. 15, cz.2. – Str. 403 ↑ Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapis. X eilė. Kauno, Kuršo gubernijos ir dalis Prūsijos. Lapas I. – Rusija, 1872
↑ Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapis. Kauno ir Kuršo gubernijos. Telšių ir Gruobinios apskritys. – Rusija, 1895
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys ↑ 13,0 13,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai ↑ Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla: Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
Nuorodos
