55–57 km nuo žiočių ir Klaipėdos mieste upės vaga sureguliuota. Vidurupis teka eroziniu slėniu, gausu riedulingų rėvų. Žemiau Kretingos teka plačiu senslėniu. Slėnio vid. plotis 400–500 m, šlaitų aukštis 5–10 m. Aukštupio ir vidurupio vagos vidutinis plotis 5–18 m, žemupio iki 40 m. Gylis 0,3-1,3 m, Klaipėdoje 5–7 m. Vid. nuolydis 88 cm/km, žemupio (15 km iki žiočių) nuolydis 7 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,2 m/s. Debitas žiotyse: maks. 90, min. 0,7 kub.m/s. Pavasario potvynių aukštis: vidurupyje iki 3 m, ties Klaipėda iki 1,7 m.
Manoma kad kuršiškos kilmės Dangės pavadinimas kilęs nuo to, kad Akmena ties Klaipėda tekėdama suformuoja statų „kampą“.
Upėvardis „Akmena“ kilo nuo žodžio akmuo. Pavadinimas „Danė“ laikomas labai senovišku, siejamas su av.dānu- „upė“, oset.дон „upė, vanduo“. O žodis „Dangė“ kildinamas iš danga („purvina, pelkėta vieta, valka“).[1]
Nėra sutariama, kuri vandenvardžio lytis – Danė ar Dangė – pirminė. Dalis kalbininkų (Vytautas Mažiulis, Antanas Salys) formą Dangė laiko pirmine, kuršiškos kilmės. Šaknis dang- yra daugiareikšmė, o latvių vardyne itin susijusi su vietovardžiais. Be pagrindinės reikšmės 'riesti, lenkti' ir iš jos išeinančių 'kampas', 'įlanka', 'nelygus, išdaužytas kelias', yra ir kita – 'žemuma, žema, pelkėta vieta'.[2]
