Būdama miesto vakariniu pakraščiu, Smiltynė su centru susisiekia perkėlomis (senąja ir naująja). Visai prie Kopgalio yra Smiltynės kapinės, piečiau – Gamtos muziejus, jachtų klubas, uostas, ties naująja perkėla – 36 m Hageno kalnas. Vasarą į Smiltynę atvyksta daug turistų, kurie maudosi Baltijos jūroje. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir kelias 167Smiltynė–Nida.
Į šiaurę nuo Smiltynės, Kopgalyje yra Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, paminklas „Albatrosas“ (12 m aukščio, atidengtas 2011 m., skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas). Tarp Smiltynės ir Kopgalio vasaromis važinėja arklių traukiamos karietos, „traukinukai“, taip pat 9B maršruto miesto autobusas.
Geografija
Smiltynės miškai nuo Hageno kalnoBaltija ties Smiltyne
Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdimiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Gyvenvietėje išlikę senų, apie 1900 m. statytų pastatų, vilų.
Istorija
Nuo 1409 m. minimas pašto kelias Klaipėda–Karaliaučius per Kuršių neriją, prie jo veikė smuklė, kūrėsi gyvenvietė, iš pradžių vadinta Sandberg, vėliau iki 1945 m. Sandkrug.[3] Iki XIX a. pabaigos buvo kelios žvejų sodybos. 1900 m. dalis Smiltynės prijungta prie Klaipėdos miesto, 1947 m. – didžioji dalis Smiltynės, 1962 m. lapkričio 14 d. – ir Smiltynei priklausę miškų plotai.
1901 m. buvo pastatytas viešbutis kurhauzas, kuriame būdavo rengiami lengvosios ir kamerinės muzikos koncertai, juose dalyvavo smuikininkas F. von Renteris, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti.[4]
Po to, kai XX a. 3-4 dešimtmečiuose padaugėjo masinių renginių Klaipėdoje, Smiltynėje sekmadieniais buvo pradėtos rengti vaikų šventės, varžybos, šokiai.[5] Dabar Smiltynėje vyksta Jūros šventės renginiai.
.jpg)
