Rimkai – Klaipėdos miesto dalis , esanti miesto pietryčiuose, abipus geležinkelio į Šilutę .[ 2] Rytiniu ir pietiniu pakraščiu prateka Smeltalės upė . Yra Rimkų geležinkelio stotis , kolektyviniai sodai. Su Klaipėda jungia Rimkų gatvė ir Šilutės plentas. Į rytus nuo gyvenvietės eina kelias 141 Kaunas –Jurbarkas –Šilutė –Klaipėda .
Rimkų geležinkelio stotis
Etimologija
Pavadinimas kilęs iš pavardės Rimkus , kuri buvo populiari Klaipėdos krašte, bet nė vieno užrašymo nerasta aplinkiniuose kaimuose.[ 3] Vaidaugų pavadinimas atsiradęs iš baltų asmenvardžio Vaidaugas . Istoriniame Klaipėdos krašte beveik
nepasitaiko pavardėse, kaime asmuo atsirado, matyt, apie XVIII a. pradžią, galimai atsikėlėlis iš Žemaitijos.[ 4]
Istorija
XVIII a. buvo Rimkų dvaras . Jo įkūrėju laikomas apie 1785 m. būsimos dvarvietės sklypą nupirkęs Mišeikių dvaro savininkas, Klaipėdos pašto sekretorius ir banko savininkas J. G. Šulcė , dvarą sūnaus garbei pavadinęs Karlsbergu (vok. Carlsberg ). 1842 –1853 m. per Karlsbergo dvarą su kaimu nutiestas plentas Klaipėda –Tilžė . Vėliau plento vakarinėje pusėje, nupirkus iš dvaro žemės ruožą geležinkelio tiesimui, buvo pastatyta Rimkų geležinkelio stotis .[ 5]
Iki XX a. vidurio kaimas lietuviškai vadinosi Vaidaugais , vėliau pervadintas Rimkais ir prijungtas prie miesto.
XX a. pab. Rimkai prijungti prie Klaipėdos miesto, nedidelė dalis liko Klaipėdos rajone .
Gyventojai
Žymūs žmonės
Rimkų (Vaidaugų) kaime gimė Vilius Pėteraitis (1914–2008) – anglistas, žodynininkas, visuomeninis veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras
Nuorodos
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 103. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 165.
↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 191.
↑ Rimkų geležinkelio soties pastatų kompleksas. Biblioteka.lt (tikrinta 2023-07-27).
↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871 , Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 . gemeindeverzeichnis.de
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Rimkai . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 83 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Rimkai . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 550
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.