Vitė (arba Didžioji Vitė) – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo Senamiesčio.[2] Iš vakarų pusės ribojasi su Naujojo uosto, iš šiaurės su Janonio bei Dariaus ir Girėno, iš rytų su H. Manto, iš pietų su Daukanto ir Gegužės gatvėmis.[3]
Istorija
Vitė minima nuo XV a. pradžios – 1437 m. paminėta vok.Vitte, tais metais mokėjusi 30 markių činšo, 1447 m. – 30 markių činšo už karčemą. 1540 m. Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose atskirtos 2 Vitės – Didžioji Vitė ir Mažoji Vitė. Mažoji Vitė iš pradžių buvo pilį aptarnavęs žvejų kaimas, vėliau jame apsigyveno amatininkų, o Didžioji Vitė buvo valstybinių valstiečių kaimas. XVII a. abu kaimai laikyti žvejų kaimais. 1678 m. padegta Klaipėdos tvirtovės komendanto įsakymu, nuo jos kilo 1678 m. Klaipėdos gaisras.[4]
Vitės panorama nuo Klaipėdos Locų bokšto XX a. 4 deš.
Paskutinį kartą Mažoji Vitė paminėta 1709–1710 m. maro aukų statistikoje ir 1756 m. – XVIII a. viduryje tikriausiai buvo integruota į Klaipėdos miestą. Didžiosios Vitės pavadinimas XVIII a. taip pat beveik nevartotas – ji buvo įvardijama valsčiaus kaimu Vite.
XIX a. pradžioje kaimas gavo savarankiškos komunos statusą ir buvo vadinamas Valdiškąja Vite (vok.Amts-Vitte) arba Karališkąja Vite (vok.Königliche Vitte), kuri 1856 m. sausio 1 d. oficialiai prijungta prie Klaipėdos miesto.[5]
