Graikų mitologijoje Adrastas – Argo karalius, Talajo ir Lisimachės sūnus. Valdė Argą kartu su Ifu ir Amfiaraju, kuris buvo vedęs Adrasto seserį Erifilę. Adrasto dukterys Argėja ir Deipilė susituokė su atitinkamai Poliniku (Polineiku) ir Tidėju.
Susipykęs su Amfiaru buvo pastarojo išvarytas iš Argo. Tačiau Adrastas gavo savo senelio Polibo sostą Sikione ir įkūrė Sikiono žaidynes, bet vėliau susitaikė su Amfiaru ir grįžo į Argą.
Tidėjas, bėgdamas iš Kalidono, o Polinikas iš Tėbų, – vienas užsimetęs šerno, kitas liūto kailį, – audringą naktį atvyko į Adrasto rūmus ir prieškambaryje pradėjo grumtis dėl nakvynės. Adrastas išgirdęs triukšmą, atėjo ir sutaikė juos. Vėliau sutuokė juos su savo dukterimis. Anksčiau buvo išpranašauta, kad Adrasto dukros ištekės už šerno ir liūto, o Tidėjo ir Poliniko skyduose buvo pavaizduoti šie žvėrys. Norėdamas sugrąžinti žentui Tėbų sostą ruošė armiją pulti Tėbus ir ėmėsi vadovauti Septyneto žygiui prieš Tėbus. Adrastui orakulas pranešė, kad jis vienintelis liks gyvas po mūšio pavadintu Septynetas prieš Tėbus.
Po mūšio Tėbų karalius Kreontas įsakė, kad nei vienas iš kritusių priešų nebūtų tinkamai palaidotas. Nepaisydama jo įsakymo, Antigonė palaidojo Polineiką ir buvo nubausta mirti. Tačiau Adrastas išsigelbėjo, nes jis turėjo Heraklio jam padovanotą stebuklingą žirgą Arejoną.[1], Demetros pagimdytą nuo Poseidono. Adrastas pabėgo į Atėnus ir prašė Atėnų karaliaus Tesėjo pulti Tėbus ir priversti grąžinti likusių penkių karvedžių kūnus[2] Tesėjas pradžioje atsisakė, bet jį įtikino jo motina Aetra, kurios to maldavo kritusių motinos. Dėl to balsavo visi Atėnų piliečiai. Atėnų gyventojai žygiavo į Tėbus juos užkariauti, tačiau nepadarė papildomos žalos, tik sugrąžino penketo kūnus. Vėliau visi penki buvo tinkamai palaidoti, o Adrastas pašlovino kiekvieną.
Kai užaugo septyneto sūnūs jie susiruošė užpulti Tėbus dar kartą ir dalyvavo epigonų žygyje prieš Tėbus[3] (pagal kitą mitą Alkmajono ir kitų septynių vadų sūnų žygis prieš Tėbus[4]). Kovoje žuvo Adrasto sūnus Aegialėjas, o Adrastas mirė Megaroje keliaudamas iš mūšio, nuo senatvės ir liūdesio.
Kita Adrasto versija
Adrastas – senasis sikioniškas požemio jėgų herojus (greičiausiai prieš tai minėtas). Jo kultą vėliau išstūmė Dioniso kultas.[5] Adrastas turi dievišką žirgą, yra herojų Tidėjo, Diomedo ir Peritojo giminaitis. Adrastas norėdamas pražudyti Amfiarają išleido už jo dukrą Erifilę. Nuo tirono Kleistenio laikų (IV pr. m. e.) aukos Adrastui buvo uždraustos.
Šaltiniai
- ↑ Apoldoras III 6, 1-2 ir Higinas, „Fabula“ 69
- ↑ Apolodoras III 7, 1
- ↑ Pausanijas IX 9, 2
- ↑ Higinas, „Fabula“ 71
- ↑ Herodotas V 67
