Išėjusi iš universiteto skaitė paskaitas katalikiškų organizacijų renginiuose, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijos (LKMD) Centro valdyboje sekretore, vadovavo „Caritas“ draugijai, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, kūrė religinę poeziją, buvo veikli visuomenininkė – steigė naujus LKMD skyrius, organizavo kursus moterims, skaitė paskaitas. Jos interesų ratas buvo platus, paskaitų temos aktualios: „Moteris – auklėtoja“, „Moteris – tautos gelbėtoja“, „Jaunųjų motinų organizavimas“ ir pan. Skelbė straipsnius ir spaudoje: „Marija ir Ieva“, „Mergaitė – namų širdis“, „Tikrasis kovos būdas su girtavimu“, „Motina, komunizmas ir kova su juo“ (Moteris, 1938, Nr. 1) ir pan. Pastarasis straipsnis, rastas pas Adelę kratos metu, tapo svariu įkalčiu.
Dirbdama LKMD išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir 1940 m. birželio 4 d. gavo VDU baigimo diplomą.
1946 m. kovo 6 d. buvo suimta (suėmimo protokolas surašytas tik 1946 m. kovo 15 d.), žiauriai tardyta KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje. 1946 m. lapkričio 2 d. (kitais duomenimis – lapkričio 11 d.) karo tribunolas jai skyrė 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. 1947 m. išgabenta į Čiumą (dab. Komijos Respublika, Rusija) tiesti geležinkelio (Statyba Nr. 501), kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis, Rusija) kirsti miško. 1950 m. pervežta į Kolymos lagerius, kur dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo. Nužudyta ar mirė lageryje Chabarovsko krašte (Rusija) 1955 m. rugsėjo 26 d.
„Marija, gelbėk mus“
Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių. 1953 m. vasario 16 d. maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, kuri vėliau kunigo Liongino Jankaus pastangomis buvo slapta išgabenta į JAV ir išleista 1959 m. Putname. Ši Sibiro kalinių maldaknygė, gavusi pavadinimą „Marija, gelbėk mus”, iki 1963 m. jau buvo pasirodžiusi anglų kalba (60 tūkst. egz. tiražu), vokiečių (45 tūkst.), olandų (450 tūkst.), italų (10 tūkst.), taip pat ispanų, portugalų, prancūzų, lenkų, kinų kalbomis. 1985 m. Limburge (Vokietija) pasirodė jau 5-asis vokiškas jos leidimas 110 tūkst. egzempliorių tiražu. Lietuvoje ši maldaknygė buvo išleista pogrindyje 1964 m., pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje – 1990 m.
↑Mindaugas Bloznelis. Dirsytė Adelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 804 psl.
