PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

ATR-Rusijos karas (1654–1667)

Priklauso: ATR-Rusijos karai

Pagrindiniai kariaujančių pusių veiksmai ir mūšiai

Data	1654–1667 m.
Vieta	ATR teritorija, pagrindiniai veiksmai – LDK
Rezultatas	ATR prarado savo galią, nebeliko Europos lygio jėga
Priežastis	Kazokų ir Rusijos sutartis

Konflikto šalys

Rusijos carystė

Zaporožės kazokai (iki 1658 m.)

Abiejų Tautų Respublika

Krymo chanatas

Zaporožės kazokai (nuo 1658 m.)

Vadovai ir kariniai vadai

Jokūbas Čerkaskis,
Aleksėjus Trubeckojus,
Bogdanas Chmelnickis,
Vasilijus Šeremetjevas,
Vasilijus Buturlinas,
Ivanas Chovanskis,
Jurijus Dolgorukovas,
Jurgis Chmelnickis

Stefanas Čarneckis,
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis,
Jonas Kazimieras Vaza,
Stanislovas Lančkoronskis,
Jurgis Sebastianas Liubomirskis,
Mykolas Kazimieras Pacas,
Aleksandras Hilaris Palubinskis,
Stanislovas Ravera Potockis,

Jonušas Radvila,
Povilas Jonas Sapiega,
Ivanas Vygovskis,
Povilas Tetera

ATR–Rusijos karas (1654–1667) – Švedų tvano dalis, ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės.

Priešistorė

1634 m. sudaryta Polianovkos taika galiojo iki 1653 m., kai Bogdanas Chmelnickis, matydamas, jog jo vadovaujamas sukilimas pralaimės, kreipėsi pagalbos į Rusiją. 1653 m. spalio 1 d. Maskvoje susirinkę bajorai patenkino Chmelnickio prašymą ir paskelbė ATR karą.

Karo eiga

1654–1655 m. kampanija

Aleksejaus Michailovičiaus didžiojo pulko vėliava, 1654 m. (1865 m. chromolitografija)
Rusijos ir Švedijos armijų kontroliuotos ATR teritorijos dalys Tvano metu 1655 m.

Karinius veiksmus Rusija pradėjo 1654 m. gegužės 18 d., kai iš Maskvos išžygiavo pirmieji pulkai. Karo pradžia rusams buvo itin sėkminga, lengvai užimti pirmieji miestai, nemažai jų be mūšio: birželio 4 d. Dorogobužas (be mūšio), birželio 11 d. Nevelis (be mūšio), birželio 29 d. Polockas, liepos 2 d. Roslavlis (be mūšio), liepos 5 d. pradėta Smolensko apsiaustis, liepos 20 d. Mstislavlis, liepos 24 d. Dysna ir Druja, rugpjūčio 2 d. Orša, rugpjūčio 9 d. Glubokas, rugpjūčio 20 d. Ozerišče.

Pirmasis rimtesnis Šklovo mūšis įvyko 1654 m. rugpjūčio 12 dieną, kai Jonušas Radvila su 8 000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.

Už poros savaičių, rugpjūčio 24 d. kariuomenės vėl susirėmė Šepelevičių mūšyje, kai Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo rusų 15 000 karių pulkui, kuriam vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai rugsėjo 23 d. be mūšio.

1655 m. vasario 2 d. Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija – apgulė Mogiliovą, ginamą 6 000 karių, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė.

1655 m. rugpjūčio 8 d. caro daliniai po trumpo mūšio įžengė į Vilnių ir pirmąsyk rašytinėje valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę.

1656-1658 m. paliaubos

Pagrindinis straipsnis – Nemėžio sutartis.

ATR pralaimint karą dviem frontais, o Švedijai po 1655 m. spalio 20 d. pasirašytos Kėdainių sutarties atsiiminėjant Rusijos užimtas LDK tvirtoves kilo natūralus konfliktas ir 1656 m. gegužės 17 d. Aleksejus Michailovičius paskelbė Švediją karą.

Švedijai tapus bendru priešu ATR pasiūlė Maskvai paliaubas, kurios ir buvo sudarytos 1656 m. spalio 26 d. Nemėžyje vadinamąja Vilniaus sutartimi. Pagal sutarties nuostatas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.

1658–1659 m. kampanija

Po 1657 m. mirusio Bogdano Chmelnickio 1658 m. pagal Gadiačių sutartį kazokai, vadovaujami etmono Ivano Vygovskio, tapo federacine ATR dalimi.

Prisijungus Ukrainos kazokams, o švedams pradėjus karą prieš Daniją ATR galėjo atnaujinti karinius veiksmus prieš Rusiją, todėl 1658 m. Seimui nusprendus buvo pradėti kariniai veiksmai, kurių pradžią žymi spalio 21 d. prie Vilniaus įvykęs Verkių mūšis, kuriame ATR pajėgos, vadovaujamos LDK lauko etmono Vincento Aleksandro Korvino Gosievskio, patyrė svarbų pralaimėjimą prieš Rusijos kariuomenę. Nors kariniai nuostoliai nebuvo milžiniški, tačiau didžiausia netektis buvo gausus karinių vadų (įskaitant patį lauko etmoną) skaičius, patekęs į rusų nelaisvę.

Didžioji 1660 m. kampanija

Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius
Liachovičių apgultis 1660 m. kovo 23-birželio 27 d.
ATR kariuomenės judėjimas 1660 m.
Čiudnovo mūšis 1660 m.

Tai buvo karo eigos lūžio etapas, nors prasidėjęs ne itin sėkmingai ATR. Sausio 3 d. Ivanas Chovanskis netikėtai užėmė Brestą, o kovo 23 d. pradėjo vienos paskutinės ATR kontroliuojamos Liachovičių tvirtovės apgultį, kuri be rezultatų baigėsi tik birželio 27 d., kai birželio 28 d. Rusijos pajėgos buvo sutriuškintos netoliese vykusiame Polonkos mūšyje.

Gegužės 3 d. ATR sudarė Olivos taikos sutartį su Švedija, todėl į rytų frontą buvo permesti geriausi lenkų kariuomenės rezervai.

Rugsėjo 16-26 vyko kovos prie Liubaro,kurios vėliau, nuo rugsėjo 27 d. persikėlė prie Čiudnovo. Čia kovos tęsėsi iki lapkričio 4 d., kai rusai, po kazokams prastai pasibaigusio spalio 7-8 d. vykusio Slobodiščės mūšio buvo priversti spalio 17 d. pasirašyti Slobodiščės traktatą, o kartu - pasitraukti iš Čiudnovo (tai su savo kazokais jų vadas Tetura padarė spalio 27 d.).

Šiaurėje ATR puolimas rugsėjo 24-spalio 10 d. vyko Basios upės apylinkėse, kur kovų serija baigėsi spalio 8 d. Basios mūšyje.

Kariniai pasiekimai leido ATR kariuomenei išvyti rusus praktiškai iš visų pagrindinių ATR teritorijų.

Baigiamasis karo etapas

ATR kariuomenės veiksmai 1661 m.
Jono Kazimiero žygio 1664 m. maršrutas

1661 m. rudenį rusai pralaimėjo Kušlikų kalvų mūšyje, kas užkirto kelią pagalbai Vilniuje likusiai rusų įgulai ir lapkričio mėnesį sėkmingai baigta Vilniaus apgultis ir pagaliau atsiimta LDK sostinė.

1663 m. Jonas Kazimieras pradėjo didįjį žygį, kuris iš pradžių ėjosi sėkmingai, tačiau 1664 m. karaliaus vadovaujamos pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Pirogovo mūšyje.

1665–1666 m. abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų.

Paliaubos ir taikos sutartis

Paliaubos

Pagrindinis straipsnis – Andrusovo paliaubų sutartis.

Rožine spalva pažymėtos rytinės Abiejų Tautų Respublikos teritorijos po karo atitekusios Maskvos Didžiajai Kuniaikštystei

1667 m. sausio 30 d. sudaryta Andrusovo paliaubų sutartis. 1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)

Taikos sutartis

Pagrindinis straipsnis – Amžinosios taikos sutartis (1686).

1686 m. paliaubas pakeitė Amžinoji Taikos sutartis, pagal ją Maskva mainais už piniginę kompensaciją gavo Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-Turkiškosios koalicijos.