Pirmaisiais metais po Pirmojo pasaulinio karo „J.II" Vokietijoje buvo plačiai naudojami kaip civiliniai orlaiviai – tiek krovinių, tiek keleivių pervežimui (oro laineriai).
Konstrukcija ir gamyba
„J.II" buvo tolesnė gana sėkmingo modelio „J.I" modifikacija, kurioje buvo naudojamas tas pats variklis (vienaeilis šešių cilindrų vidaus degimo variklisBenz Bz IV, išvystantis 200 AG), nedaug modifikuotas fiuzeliažas. Nuo pirmtako „J.II" skyrėsi vairų ir galinių plokštumų patobulinimais: jame buvo montuojami aerodinamiškai balansuotai eleronai, modifikuoti sparnų galai, didesnio ploto uodega (vertikalus stabilizatorius), perkelta eleronų statramsčio vieta. Fiuzeliažo ir sparnų konstrukcijos pagrindu liko vamzdinis plieninis rėmas su mediniais rėmais. Tiek sparnai, tiek fiuzeliažas buvo aptraukti drobe.
Iš viso buvo pagaminta apie 600 „J.I" ir „J.II" serijų mašinų, iš jų „J.II" – iki 300.
Pasibaigus karui, šio modelio orlaivius 1919 m. pradėjo naudoti Vokietijos aviakompanija „Deutsche Luft-Reederei" (D.L.R.), pirmiausia kroviniams gabenti. Jie naudoti pirmojoje tarpukario Vokietijos oro susisiekimo linijoje tarp Berlyno ir Veimaro. Yra duomenų, kad šiais orlaiviais aviakompanija vykdė skrydžius į Klaipėdą ir Kauną.
Pirmieji komerciniai „J.II" turėjo iš karinio modelio paveldėtą atvirą dvivietę kabiną, tačiau juos greitai pakeitė modifikuotos versijos. Prailgintoje versijoje "J.II K" (K – Kabine, vok. kabina arba keleivių salonas) vietoje antros (šaulio-žvalgo) sėdynės už piloto buvo įrengiama dvivietė uždara keleivinė kabina su langais. Piloto kabina liko atvira.
Nuo 1919 m. kovo mėnesio šio tipo lėktuvai buvo pradėti puošti didele stilizuota gerve – naujuoju aviakompanijos „D.L.R." simboliu.
