Pirmą kartą paminėtas 1567 m. dvaro dokumentuose.[3] XIX a. Šilai – dvaras Vilkmergės apskrities Raguvos valsčiuje, priklausęs Traupio parapijai.[4]
Prieš I pasaulinį karą veikė Blaivybės draugijos skyrius. Po II pasaulinio karo apylinkėse kovojo Krikštaponio rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo Šilų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5] Veikė ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai (nuo 1960 m.), biblioteka (nuo 1948 m.), mokykla (1909–1948 m. pradinė, 1948–1949 m. progimnazija, 1949–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. devynmetė,[6] pagrindinė, 2004–2009 m. veikė Raguvos mokyklos skyrius).
Miestelyje veikia Šilų Šv. Jėzaus Vardo bažnyčia. Ji buvo pastatyta iš plytų mūro 1909 m. ir vėliau ne kartą buvo rekonstruojama. Iš viso parapija Šiluose veikia jau daugiau nei du šimtus metų.
1779 m. Šilų dvaro savininko Franckevičiaus (Pronskevičius) iniciatyva čia buvo pastatyta medinė bažnytėlė. 1909 m. pastačius mūrinę, medinė bažnytėlė nugriauta. 1924 m. pastatyta nauja medinė klebonija ir ūkiniai trobesiai. Senosios bažnytėlės šventoriuje buvo palaidoti Prezidento Antano Smetonos tėvai Jonas Smetona ir Julija Kartanaitė–Smetonienė.
1925 m. naujajai Šilų bažnyčiai iš JAV buvo atsiųsti nauji varpai. Jie buvo nuliedinti Čikagoje išeivių iš Šilų rūpesčiu.
Bažnyčios pastatas turi neoromaninės ir neogotikinės architektūros bruožų, yra stačiakampio plano, vienabokštis, su bokšteliu. Gyvatvore apsodintame šventoriuje yra medinė varpinė.
Istorinis paveldas
Šalia kaimo yra išsaugota ir atkurta Lietuvos partizanų žemė – Vyčio apygardos kapitono Juozo Krištaponio rinktinės štabas ir paminklas partizanams. Kaime yra pastatytas paminklas savanoriams, kryždirbio V. Svirskio (1835–1916 m.) koplytstulpis (šiuo metu perkeltas į bažnyčią).
.JPG)
.JPG)
_(2).JPG)
