Istorijos šaltiniuose Miežiškiai pirmą kartą paminėti 1554 m. Upytės valsčiaus inventoriuje. 1634 m. dabartinių Miežiškių vietoje buvo Didieji Miežiškiai (būsimasis miestelis) ir Mažieji Miežiškiai; tais metais vietos valstiečiai dėl činšo didinimo pasipriešino Vareikių vaitystės (jai priklausė ir Miežiškių kaimas) laikytojai Reginai Rajeckienei, už tai 3 valstiečiai nubausti mirties bausme. Apie 1700 m. įkurtas Miežiškių dvaras. XIX a. antrojoje pusėje dvarui priklausė vandens malūnas ir karčema. XIX a. pabaigoje minimas Miežiškių dvaras ir miestelis Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiuje.[2][3]
Nuo 1784 m. veikė parapinė mokykla, nuo 1885 m. iki Pirmojo pasaulinio karo – rusiška pradinė mokykla, 1915(?)–1947 m. – lietuviška pradinė mokykla, 1947–1949 m. – progimnazija, 1949–1954 m. – septynmetė mokykla, 1954–1991 m. – vidurinė, 1991–2000 m. – devynmetė mokykla (2000 m. pertvarkyta į pagrindinę mokyklą).
1923 m. miestelyje buvo 26 sodybos ir 125 gyventojai, kaime – 328, dvare – 25 gyventojai. Iki 1926 m. vasario mėn. Miežiškiai (visos trys šio vardo gyvenvietės) oficialiai vadinti Meškais, o Miežiškių valsčius – Meškų valsčiumi.[4] Tarpukariu veikė vėjo ir vandens malūnai, lentpjūvė, kooperatyvas, pieninė, kelios krautuvės, amatininkų dirbtuvėlės, 1926–1928 m. – žemės ūkio draugija „Juosta“, 1926–1940 m. – Beturčių globos draugija.
XX a. 1-ojoje pusėje Miežiškių kaimas prijungtas prie miestelio.
1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų okupacinė valdžia ištrėmė 6 Miežiškių gyventojus. 1941 m. liepos 21–rugpjūčio 24 d. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu išžudyti miestelio gyventojai žydai.
Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės partizanai.
