Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, halinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Viduje įrengtas trijų mūrinių altorių ansamblis. Dabartiniame interjere esanti XIX a. antrojoje pusėje sukurta puošyba derinta su išsaugotais nuo gaisro senaisiais XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios dirbiniais. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro.
Bažnyčia neabejotinai projektuota profesionalaus architekto. Motiejus Valančius Žygaičių, Vainuto ir Truikinų (Aleksandrijos) bažnyčias priskiria „žemaičių architektui“ Kalėdai, apie kurį, deja, žinomi tik pavieniai faktai.[1]
Bažnyčios bokšte įkelti du žalvariniai varpai. Vienas, galbūt priklausęs senajai bažnyčiai, nulietas 1772 m. Antrąjį varpą naujajai mūrinei šventovei 1875 m. parūpino Antano Zvalinskio dirbtuvė Varšuvoje.[1] Šventoriuje stovi 1934 m. statytas paminklas šventiesiems 1934-iesiems metams atminti, liudijantis, kad tais metais Lietuva pasiaukojo Švč. Jėzaus Širdžiai.[1]
