55°21′57″š. pl. 21°52′03″r. ilg. / 55.3659°š. pl. 21.8676°r. ilg. / 55.3659; 21.8676
Vainuto šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vainuto miestelyje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė , Šyšalės (Šyšos dešiniojo intako) kairiajame krante.
Aptarnauja Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Bikavėnų šv. Roko ir Vizbarų šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčias.
Istorija
Vainute 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1770 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1806 m. priklausė Galnės kaimas (17 valakų). Vainute 1841 m. gyveno 3 kunigai, klebonas gavo 69,3 rb per metus. Per miestelio gaisrą 1853 m. bažnyčia sudegė, 1856 m. pastatyta mažesnė medinė bažnyčia. Ją vyskupas Motiejus Valančius išpeikė, paragino statyti mūrinę, pažadėjo parūpinti projektą.
1860 m. bažnyčia pradėta statyti. Inžinieriaus Dambrausko projektas per 1863 m. sukilimą dingo. Valdžia 1864 m. statybą sustabdė. Po įvairių prašymų 1866 m. leista statyti. 1869 m. bažnyčia pastatyta ir įrengta. Ją 1883 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis.
Bažnyčia nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. 1955 m. Vainuto klebonas kun. I. Juškys suremontavo bažnyčios pastatą: cinkuota skarda uždengė stogą, užmūrijo per karą patrankų sviedinių išdaužytas sienas, sutvarkė įlaužtas lubas. Kitais metais išdažytas bažnyčios vidus, restauruoti altoriai. 1958 m. atstatyti abu per karą nudaužti bažnyčios bokštai. 1986 m. klebonu paskirtas kunigas S. Letukas sutvarkė šventoriaus aplinką, atstatė šventoriaus vartus, pastatė Lurdo koplytėlę.[1]
2021 m. su lenkų specialistų pagalba suremontuotas bažnyčios vidus.[2]
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, su apside. Joje 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje yra lurdo grota. Šalia bažnyčios stovi 1931 m. pastatyta klebonija.
Galerija
Šaltiniai
Nuorodos
