Raudona kvadratinė vėliava su baltu kryžiumi centre
Šveicarijos vėliava – baltas kryžiusraudoname fone. Šis kryžius originaliai yra krikščioniškos kilmės. Jo tiksli istorija yra nežinoma, labiausiai paplitusi Tebų legiono hipotezė. Šis romėnų legionas 286 m. masiškai atsivertė į krikščionybę. Visi keli tūkstančiai legiono kareivių už tai buvo nubausti mirties bausme. Šveicarijoje, kur ta istorija buvo gana gerai žinoma, toks kryžius visos valstybės mastu pirmąkart naudotas 1339 m. Laupeno mūšyje. Iš pradžių ženklas naudotas tik kare. Kantonai buvo suverenūs, jų vėliavos skyrėsi, tačiau greta vėliavų rūbai ir ginklai buvo žymimi taip pat ir šiuo kryžiumi. Jis buvo ir ant 1512 m. popiežiaus Julijaus II kantonams padovanotų vėliavų. Rašoma, jog vėliava su šiuo kryžiumi nuo seno naudota Švico kantone, bet oficialūs šaltiniai to labai neakcentuoja: panašius kryžius naudojo ir kiti gretimi kantonai ir šių sąjungos, vienybės jie nesimbolizavo.[1]
Pirmoji iš tiesų visai Šveicarijai vienoda vėliava egzistavo Helvetijos respublikos laikais (1798–1803 m.). Tai buvo trispalvė vėliava be šio kryžiaus. Variantas su kryžiumi tapo oficialus nuo 1814 m. ir galutinai apibrėžtas 1889 m. kaip „tiesus, laisvai stovintis baltas kryžius raudoname fone, kurio šakų ilgis vienu šeštadaliu didesnis nei jų plotis“.[2]
↑Peter F. Kopp (2020-11-18). „Schweizerkreuz“. Historisches Lexikon der Schweiz (HLS) (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2021-08-31.
↑„Weiss auf rot: das Schweizer Kreuz“. Schweizerisches Bundesarchiv/Šveicarijos valstybinis archyvas (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2021-08-30. „Das Wappen der Eidgenossenschaft ist im roten Felde ein aufrechtes, freistehendes weisses Kreuz, dessen unter sich gleiche Arme je einen Sechstel länger als breit sind.“
.svg)
.svg)
