PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis skirtas Čekijos transportui aprašyti.

Geležinkeliai

Visų geležinkelių ilgis: 9435 km
Elektrifikuoti: 2997 km (įtampa 3kV arba 25 kV AC)

Šalyje yra siaurojo geležinkelio ruožų, kurių bendras ilgis – 94 km. Už daugumą geležinkelių yra atsakinga valstybinė bendrovė „České dráhy“ (ČD) (liet. Čekijos geležinkeliai). Čekijos sostinėje Prahoje veikia metropolitenas. Daugumoje didžiųjų miestų veikia tramvajus – tai Praha, Brno, Liberecas, Mostas, Olomoucas, Ostrava ir Pilzenas.

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis

Čekija turi susisiekimą elektrifikuotais geležinkeliais su visomis kaimyninėmis valstybėmis:

Austrija – įtampos keitimasis 25 kV AC/15 kV AC
Vokietija – įtampos keitimasis 3 kV DC/15 kV AC
Lenkija – įtampa ta pati – 3 kV DC
Slovakija – įtampa ta pati – 3 kV DC (šiaurinėje dalyje) ir 25 kV AC (pietinėje dalyje)

Keliai

Čekija iš viso turi 127 810 km kelių, iš jų 7000 km magistralinės reikšmės (pirmos reikšmės keliai, greitkeliai bei automagistralės). XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje kelių intensyvumas smarkiai augo todėl labai išaugo avaringumas. Pradėjus taikyti įvairias saugumo priemones keliuose avaringumas pradėjo mažėti.

Greitkeliai ir automagistralės

Aukščiausios kategorijos keliai Čekijoje yra padalinti į dvi kategorijas – automagistrales ir greitkelius. Seniausia automagistralė šalyje – 1939 m. pradėta statyti automagistralė tarp Prahos ir Brno.

Šiuo metu šalis turi 726,9 km automagistralių (ček. dálnice) ir 391,2 km greitkelių (ček. rychlostní silnice).

Oro uostai

Čekija turi 121 oro uostų (2006 m.), iš kurių 46 turi grįstą dangą (asfaltas, betonas ir kt.). Didžiausias ir intensyviausius srautus turintis oro uostas – Prahos Vaclavo Havelo, atidarytas 1937 m.