PROFILPELAJAR.COM

Straipsnis aprašo Juodkalnijos transportą.

Oro uostai

Juodkalnijoje yra du tarptautiniai oro uostai^[1] (skliaustuose IATA oro uosto kodas):

Podgoricos oro uostas (TGD)
Tivato oro uostas (TIV)

Podgoricos oro uostas iš esmės pertvarkytas 2006 m.^[2], jame pastatytas naujas keleivių terminalas. Podgoricos ir Tivato oro uostai kartu 2017 m. pervežė 2 184 857 keleivius ir kiekvienas atskirai pirmą kartą turėjo daugiau nei 1 mln. keleivių.^[3]

Bendrajai aviacijai dar naudojami oro uostai Beranėje, Žabliake ir Nikšičiuje, tačiau jie nėra pritaikyti didesniems orlaiviams priimti. Ulcinyje yra oro uostas su gruntiniu nusileidimo taku.

Geležinkeliai

Iš viso: 250 km
standartinė vėžė: (1435 mm) 250 km
siauroji vėžė: nėra

Geležinkelio jungtys su kaimyninėmis šalimis

Serbija – taip – tokio paties pločio vėžė, stabdymo, elektrifikavimo sistema
Albanija – taip – tik krovinių pervežimas
Kroatija – nėra tiesioginės jungties
Bosnija ir Hercegovina – nėra tiesioginės jungties

Apžvalga

Juodkalnijos geležinkelių sistemos stuburkaulis yra per Juodkalniją einanti Belgrado–Baro geležinkelio dalis. Šis geležinkelis atidarytas 1976 m., tuo metu tai buvo modernus geležinkelis su tokiais inžineriniais sprendimais kaip Mala Rijekos viadukas (aukščiausias pasaulyje geležinkelio viadukas) ir 6,2 km ilgio Sozinos tunelis.

XX a. paskutiniajame dešimtmetyje geležinkeliui nuolat trūko finansavimo, kokybė prastėjo ir geležinkelis pasidarė nebesaugus. Kulminacija pasiekta 2006 m. Biočės geležinkelio katastrofos metu, kai nuo bėgių nusirito keleivinis traukinys ir žuvo 47 žmonės. Šiuo metu dedamos pastangos iš esmės rekonstruoti geležinkelį.

Nikšičiaus–Podgoricos geležinkelis (ilgis – 56,6 km) pastatytas 1948 m. kaip siaurasis geležinkelis ir perdarytas į standartinę vėžę 1965 m. Nuo 1992 iki 2012 m. naudotas tik krovinių pervežimui, daugiausia boksitui iš Nikšičiaus kasyklos į Podgoricos aliuminio gamyklą, maksimalus leistinas greitis buvo sumažintas iki 30 km/h. 2006–2012 m. geležinkelis buvo rekonstruotas ir elektrifikuotas, keleivių pervežimas atnaujintas 2012 m., leistinas greitis padidintas iki 75–100 km/h.

Podgoricos–Škoderio geležinkelis, kurio tęsinys siekia Tiraną, ilgą laiką naudotas tik krovinių pervežimui. Geležinkelio dalis Albanijoje 1997 m. buvo apgadinta, tačiau 2002 m. susisiekimas buvo atnaujintas. Atskiros geležinkelio atkarpos remontuojamos nuo 2009 m., remonto darbų kaštai sudaro 9,7 mln. eurų.

Automobilių transportas

Bendras kelių ilgis 5277 km, iš jų 1729 km asfaltuoti.

Podgoricą ir pakrantės miestus jungiančių kelių kokybė, pastačius Sozino tunelį ir suremontavus plentus prie Cetinės, Budvos ir Baro, pastaruoju metu gerokai pagerėjo. Vien Sozino tunelis sutrumpino iki pusės valandos kelią nuo Podgoricos iki Baro ir kelionės juo dabar yra žymiai saugesnės. Šiaurėje kelias Podgorica – Kolašinas per Maračos kanjoną link Serbijos žiemos metu laikomas gana nesaugiu, alternatyva jam ateityje turi tapti 2015 m. pradėta statyti autostrada A1 Baras – Boljarė. Svarbiu tranzitiniu keliu turėtų tapti planuojama statyti Adrijos–Jonijos jūros magistralės Juodkalnijos dalis, siūloma tiesti kelią Podgorica – Gusinė, kuri eitų per Albanijos šiaurės vakarus (Grabomas – Vermošas) ir sutrumpintų puse valandos kelią š Gusinę ir Plavą. Laukiama ir Verigės tilto, sujungsiančio Kotoro įlanką su Adrijos plentu, statyba.

Kelių tipai

Juodkalnijos kelių tipai:

Autostrados – šiuo metu tik planuojamos ir statomos.
Magistralės – jungia stambius miestus ir ekonominius regionus. Didžioji Juodkalnijos magistralinių kelių dalis priklauso Europos maršrutams, žymimi M raide su numeriu. Paprastai tai asfaltuoti vienos juostos dvipusio eismo keliai, dažnai turi papildomą juostą. Maksimalus leistinas greitis magistralėse yra iki 80 km/val.
Regioniniai keliai – keliai tarp regionų centrų, jungtys su kitais regioniniais keliais, magistralėmis ar kitų šalių keliais. Žymimi R raide su numeriu.
Vietiniai keliai – miestai tarp kaimų ir nedidelių gyvenviečių.

Kelių kategorijos 2016 m. sausį buvo peržiūrėtos^[4], kai kuriais atvejais jų statusas neatitinka kokybės. Magistralės pavyzdžiu pripažintas kelias Kolašinas – Mateševo – Andrijevica, kurio atskiri ruožai yra prastesnės kokybės, nei regioninis kelias Šavnikas – Žabliakas.

Kelių mokesčiai

Važiavimas magistralėmis ir kitais keliais šiuo metu nėra apmokestintas. Išimtis - pravažiavimas Sozinos tuneliu. Nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas aplinkos mokestis Eko Naknada, kurį sumokėjus buvo išduodamos vinjetės. Vinjetės buvo išduodamos 12 mėnesių nuo pardavimo datos ir lengviesiems automobiliams kainavo 10 eurų.^[5]

Autostrados

Juodkalnijoje nėra autostradų, šiuo metu statoma vienintelė būsimosios autostrados Baras – Boljarė (Serbijos pasienis) atkarpa. Ši autostrada turėtų tapti Juodkalniją su Serbija jungiančios Baro-Belgrado autostrados dalimi. Sudėtingame reljefe statoma 165 km autostrada pagal planą turės 48 tunelius ir 107 tiltus bei viadukus.^[6] Projektas kritikuojamas dėl abejonių ar jis kada nors atsipirks. Dėl šios priežasties pirmi du bandymai pradėti vykdyti autostrados tiesimą žlugo, nes konkursų laimėtojai nesugebėjo gauti bankų garantijų. Statybos pajudėjo, kai pirmosios 41 km autostrados atkarpos statybai pinigų Juodkalnijos vyriausybė pasiskolino iš Kinijos.^[7]^[8] Kinijos bankas China Exim Bank finansuoja 85 proc. statybos kaštų, kurie sudaro 809 mln. Eur su 2 proc. palūkanų, 20 metų grąžinimo laikotarpiu ir 6 metų skolos grąžinimo atidėjimu.^[9] Darbus vykdo kinų China Road and Bridge Corporation (CRBC). Taptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais likusiems autostrados tiesimo etapams gali prisireikti dar apie 1 mlrd. dolerių, o tai šaliai gali tapti nepakeliama našta.^[10]

Taip pat planuojama antros autostrados statyba Adrijos–Jonijos magistralės Juodkalnijos atkarpoje.

Magistralės

Per Juodkalniją eina šios Europos magistralės:

E 65, E 80 – keliai M-1, M-1.1, M-2 ir M-5 (Kroatijos pasienis – Petrovacas – Sutomorė – Podgorica – Kolašinas – Beranė – Rožajė – Serbijos pasienis). Atkarpa Debeli-Briegas – Petrovacas yra vienas iš Juodkalnijos Adrijos jūros plento ruožų.
E 762 – keliai M-4 ir M-3 (pasienis su Albanija – Božajus – Tuzai – Podgorica – Danilovgradas – Nikšičius – Plužinė – Ščepan Polė – pasienis su Bosnija ir Hercegovina);
E 763 – kelias M-2 (Bijelo Polė – pasienis su Serbija);
E 851 – kelias M-1 (Sutomorė – Baras – Krutė – Ulcinis – Sukobina – pasienis su Albanija). Atkarpa tarp Petrovaco ir Ulcinio yra vienas iš Juodkalnijos Adrijos jūros plento ruožų.

Juodkalnijos magistralių sąrašas^[4]:

Numeris	Maršrutas
M-1	Debeli-Briegas – Melinė (M-12) – Lipciai (M-8) – Kotoras (R-1) – Krtolo sankryža (M-11) – Budva (M-10) – Petrovacas (M-2) – Sutomorė (M-1.1) – Baras – Ulcinis (R-22) – Vladimiras (R-15) – Sukobinas
M-1.1	Sutomorė (M-1) – Sozino tunelis – Vipazaras (sankryža su M-2)
M-2	Petrovacas (M-1) – Virpazaras (M-1.1 ir R15) – Golubovcai – Podgorica (M-3 ir M-4) – Biočė (R-13) – Mioska (R-21) – Kolašinas (R-13) – Mojkovacas (R-10) – Most-Sliperačas (R-11) – Ribarevina (M-5) – Bijelo Polė – Baro tiltas
M-3	Ščepan Polė – Plužinė (R-16) – Jesenovo Polė (M-6) – Viras (R-7) – Nikšičius (M-7) – Cerovas (R-23) – Danilovgradas (R-14) – Podgorica (M-2 ir M-10)
M-4	Podgorica (M-2) – Tuzai – Božajus
M-5	Ribarevina (M-2) – Beranė (R-2) – Budimlia (R-12) – Kalačė (R-12) – Rožajė (R-5) – Most Zeleni (R-6) – Dračenovacas
M-6	Rančė – Trlica (R-11) – Plevlia (R-3 ir R-18) – Džiurdževiča Тara (R-10) – Žabliakas – Virakas (R-20) – Poščenskij Kraj (R-16) – Šavnikas (R-20) – Jasenovo Polė (M-3)
M-7	Nikšičius (M-3) – Ridžani (R-17) – Vilusis (M-8 ir M-9) – Ilijino Brdo
M-8	Lipcai (M-1) – Grachovas – Vilusis (M-7)
M-9	Vilusis (M-7) – Petrovičiai – Deleuša
M-10	Podgorica (M-3) – Cetinė (R-1) – Budva (M-1)
M-11	Lepetaniai (keltas į M-1) – Tivatas – Krtolo sankryža (M-1)
M-12	Melinė (M-1) – Petijevičiai – Sitnica

Regioniniai keliai

Juodkalnijos regioninių kelių sąrašas^[4]:

Pavadinimas	Maršrutas
R-1	Cetinė (M-10) – Čekanė (R-17) – Negušai – Krstacas – Troicė – Kotoras (M-1)
R-2	Beranė (M-5) – Buča (R-24) – Andrijevica (R-19) – Murinas (R-9) – Plavas – Gusinė – Grnčaras
R-3	Plevlia (M-6) – Daevica-Chanas (R-4) – Metalka
R-4	Daevica-Chanas (R-3) – Čemernas
R-5	Rožajė (M-5) – / Kula
R-6	Most-Zelenis (M-5) – Vuča
R-7	Viras (M-3) – Krstacas
R-8	Resna (R-17) – Grachovas – Nudas
R-9	Murinas (R-2) – / Belucha
R-10	Džurdževiča-Tara (M-6) – Moikovacas (M-2)
R-11	Sliepac-Mostas (M-2) – Tomaševas – Pavino-Polė – Trlica (M-6)
R-12	Budimlia (M-5) – Stenicė – Kalačė (M-5)
R-13	Biočė (M-2) – Mateševas (R-19) – Kolašinas (M-2)
R-14	Danilovgradas (M-3) – Čevas (R-17)
R-15	Virpazaras (M-2) – Ostrosas – Vladimiras (M-1)
R-16	Plužinė (M-3) – Trsa – Poščenski kraj (M-6)
R-17	Čekanė (R-1) – Resna (R-8) – Čevas (R-14) – Ridžani (M-7)
R-18	Plevlia (M-6) – Gradacas – Šula
R-19	Mateševas (R-13) – Andrijevica (R-2)
R-20	Virakas (M-6) – Tušina (R-21) – Šavnikas (M-6)
R-21	Mioska (M-2) – Semolis – Boanas -Tušina (R-20)
R-22	Ulcinis (M-1) – Ada Bojana
R-23	Cerovas (M-3) – Bogetičiai – Glava Zetė – Danilovgradas – Spužas – Rogami
R-24	Buča (R-2) – Lubnicė

Uostai

Baro uostas yra stambus Juodkalnijos jūrų uostas. Per metus jis gali apdoroti 5 mln. tonų krovinių, iš čia vyksta susisiekimas keltais su Bariu ir Ankona Italijoje. Nedidelius uostus turi Kotoras, Risanas, Tivatas ir Zelenika Kotoro įlankoje.

Pakrantės gyvenvietėse yra keletas jachtų uostelių, didžiausi jų yra Budvoje ir Tivate (Porto Montenegro).^[11]

Juodkalnijos upės dažniausiai nėra naviguojamos, išskyrus turistines pramogas, tokias kaip raftingas Taros upe.