Zimbabvės Respublika angl. Republic of Zimbabwe
Vėliava Herbas
Himnas: „Būk palaiminta, Zimbabvės žeme“
Zimbabvė žemėlapyje
Valstybinė kalba	šonų, ndebelių, anglų
Sostinė	Hararė
Didžiausias miestas	Hararė
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas	Emmerson Mnangagwa Constantino Chiwenga Kembo Mohadi
Plotas  • Iš viso  • % vandens	390 580 km2 (59) 1 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	16 337 760 (70) 31,33 žm./km2 (137)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 25,05 mlrd. $ (105) 2 000 $ (146)
Valiuta	Zimbabvės doleris (Z$) (iki 2009 m.), šiuo metu įvairios tarptautinės valiutos
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +2 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	Rodezijos pilietinis karas 1965 m. lapkričio 11 d. 1980 m. balandžio 17 d.
Interneto kodas	.zw
Šalies tel. kodas	263

Zimbabvės Respublika (Zimbabvė) – valstybė Pietų Afrikoje, tarp Zambezės ir Limpopo upių. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Botsvana vakaruose, Zambija šiaurėje ir Mozambiku rytuose.

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės istorija.

Senieji Zimbabvės teritorijos gyventojai greičiausiai buvo koisanų rasės atstovai. Apie III a. šią teritoriją pasiekė pirmoji bantų migracijos banga, kurios metu apsigyveno ankstyvieji geležies lydytojai bantu, atsikėlę iš šiaurės. Apie VII a. juos išnaikino ir asimiliavo nauja migracijos banga, kuri šį kartą vyko iš pietų, t. y. iš dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijos. Šie bantai jau kalbėjo kalba, iš kurios išsivystė šonų ir kalangų kalbos.

Zimbabvės teritorijoje susiformavo viena seniausių Užsachario Afrikos civilizacijų. Seniausias jos židinys buvo Mapungubvė dabartinės PAR teritorijoje, prie pat Zimbabvės sienos. Čia jau susiklostė sudėtinga visuomenės struktūra, laikoma pirmąja tokia Afrikoje. Vėliau jos kūrėjai migravo į šiaurę, kur XIII a. pastatė galingą įtvirtintą gyvenvietę Didžiąją Zimbabvę. Ji tapo Zimbabvės karalystės, didelės gentinės konfederacijos, politiniu ir religiniu centru. Svarbus pagrindas Mapungubvės ir Zimbabvės suklestėjimui buvo auganti prekyba su Svahilių kranto valstybėmis Kelimane, Sofala, Injambane, o pagrindine preke tapo auksas, kurio teritorijoje buvo randama daug.

XV a. Zimbabvės karalystės vietoje iškilo dvi naujos politinės galybės – Mvene Mutapa karalystė šiaurėje (sostinė Zvongombė) ir Butuva karalystė pietuose (sostinė – Khasis). Pirmoji intensyviau palaikė prekybą su pakrante, todėl pirmoji užmezgė santykius su portugalais. Šie ėmė kištis į karalystės vidaus reikalus, o galiausiai pavertė Mvene Mutapą savo vasale. Tuo pat metu (1660 m.) gretimoje Butua iš senosios Torva dinastijos valdžią paveržė Rozviai, kurie ginklu vėl pajungė daugumą Zimbabvės teritorijos genčių, išvijo portugalus ir sostinę perkėlė į Danamombę.

Rozvių imperija egzistavo iki 1834 m., kuomet juoaodžių ngunių vadas Mzilikazis atvedė savo gentį ndebelius iš pietų ir ją nukariavo. Ndebeliai stipriai pakeitė regiono etninę situaciją, ir pagal juos šiuolaikinė pietvakarių Zimbabvė vadinama Matabelelendu.

Po kelių karų su matabeliais ir mašonais, Zimbabvės teritorijoje sukurta britų kolonija Pietų Rodezija (Šiaurės Rodezija buvo dabartinė Zambija), tuo metu ir nusistovėjo esamos sienos.

1965 m. vietinis lyderis Janas Smitas paskelbė apie planus atsiskirti nuo Britų imperijos, vėliau buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija ir valstybė tapo Rodezija, nepriklausoma šalimi. Šios nepriklausomybės britai nepripažino, motyvuodami tuo, kad joje pagrindinę politinę galią turėjo mažumą sudarantys britų kilmės baltieji (vadinamieji rodeziečiai), o ne daugumą sudarantys juodaodžiai.

Rinkimuose egzistavo turto ir išsilavinimo cenzai kurie, nors ir buvo padaryti mažiau griežti juodaodžiams, vis tiek daug jų paliko be balso teisės (baltųjų be balso teisės liko mažesnė dalis). Pradžioje siekęs, kad Rodezija būtų parlamentinė monarchija Britų sandraugoje su Britanijos karaliene kaip valstybės galva, Janas Smitas ėmė tolti nuo šios idėjos, paskyrė „valstybę administruojantį pareigūną“ valstybės vadovu, o vėliau jo titulą pervadino prezidentu, šalį 1970 m. paskelbdamas respublika.

Rodezijai buvo pritaikytos sankcijos, tačiau ji gaudavo neoficialią paramą iš gretimos Pietų Afrikos Respublikos, kur tuo metu buvo apartheidas, bei Portugalijos, kuri turėjo kolonijų greta (Mozambiko koloniją), ir Rodezijos ekonomika, nepaisant sankcijų, augo (iki 10 % per metus, infliacija buvo apie 3 %).

Tačiau 1975 m. po revoliucijos Portugalijoje ten į valdžią atėję kairieji paleido kolonijas, o Mozambiką ėmė valdyti komunistinis FRELIMO judėjimas. Pastarasis leido savo teritorija pasinaudoti prieš Rodezijos valdžią kovojantiems komunistams juodaodžiams, ypač Roberto Mugabės vadovaujamam judėjimui.

1979 m. valdžia sėdo prie derybų stalo su juodaodžių opozicija, tačiau tik su nuosaikesnėmis jėgomis. Buvo pasiektas susitarimas, kuriuo Rodezijos valdžia buvo perduota daugumoje esantiems juodaodžiams, pastariesiems suteikta balso teisė, o valstybė tapo žinoma kaip Zimbabvė-Rodezija, buvo patvirtinta nauja vėliava ir kita simbolika.

Tačiau britai ir JAV neatšaukė sankcijų, kurias žadėjo atšaukti įtvirtinus nuo rasės nepriklausančią demokratiją, taip suduodami skaudų smūgį naujajai valstybei, nurodydami, kad susitarime turėtų dalyvauti visos Zimbabvės jėgos, įskaitant ir radikaliąsias. Zimbabvės-Rodezijos valdžia vėl sėdo prie derybų stalo 1980 metais, šįsyk dalyvaujant visoms jėgoms. Buvo surengti nauji rinkimai, kuriuos laimėjo R. Mugabės partija. Valstybę ji pervadino tiesiog Zimbabve ir vėl patvirtino naują vėliavą, šįsyk paremtą partijos spalvomis. Pradžioje prezidentu tapo Kanaanas Banana, o R. Mugabė premjeru; vėliau R. Mugabė tapo prezidentu (1987 m. pabaigoje).

Rasinė padėtis Zimbabvėje buvo kiek paprastesnė nei gretimoje Pietų Afrikoje, kadangi Zimbabvėje baltųjų buvo gerokai mažesnė dalis, tad ir jų įtaka buvo mažesnė. Tačiau nemažą dalį žemės valdė baltieji fermeriai. Siekiant tai pakeisti, iš pradžių buvo imtasi santykinai nuosaikios politikos: valstybė, padedama Jungtinės Karalystės, kuri tam skirdavo pinigus, išpirkinėdavo baltųjų žemes ir paskirstydavo jas juodaodžių ūkininkams. Nemažai rodeziečių, tų, kurie nesiejo savo ateities su valstybe, pasinaudojo šia proga ir už gautus pinigus emigravo. Tačiau vėliau, pasak daugelio tarptautinių oraganizacijų, politika baltųjų atžvilgiu ėmė radikalėti: buvo išvaryta dauguma baltųjų (rodeziečių) fermerių, o žemė išdalinta juodaodžiams; neva šitai ir sąlygojo ekonominį krachą, dėl kurio Zimbabvė iš vienos didžiausių Afrikoje maisto eksportuotojų (ji buvo vadinama „Afrikos duonos maišu“ (Breadbasket of Africa)) tapo maisto importuotoja: taip atsitiko dėl to, kad dauguma per tokį masinį žemės perskirstymą žemes gavusių juodaodžių nebuvo fermeriai ir nemokėjo tinkamai įdirbti žemės. Dėl kitų ekonominių pasekmių, žr. skirsnį ekonomika.

Šalies vardas šonų kalba reiškia „dideli akmeniniai namai“ (dzimba-dza-mabwe).

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės politinė sistema.

Šalies ministru pirmininku nuo nepriklausomybės įgijimo 1980 m. ir prezidentu nuo 1987 m.^[1] iki 2017 m. buvo Robertas Gabrielis Mugabė (Robert Gabriel Mugabe).^[2] Jo politika vertinama nevienareikšmiai: vieni, nepaisydami tariamo ekonomikos sužlugdymo, jį mato kaip tikrą afrikiečių atstovą, nebijantį pasipriešinti tebegajam baltųjų imperializmui, o kiti jį mato kaip vien sau ir savo artimiausiems žmonėms naudos besiekiantį politiką. Labiausiai kritikuojami jo politikos elementai yra žemės reforma (pasak jo kritikų, iš baltųjų atimtas žemes jis išdalino beveik vien savo partijos nariams), įsikišimas į Kongo pilietinį karą nepaisant žlungančios valstybės ekonomikos, neva klastojami rinkimai. Tuo tarpu jo šalininkai argumentuoja, kad baltųjų žemės jau buvo kadaise įgytos neva nelegaliai (nes nebuvo atsiklausta vietos juodaodžių leidimo), tad jas atimti esą buvo teisinga, o kad dėl to Zimbabvei pritaikytos sankcijos – tai baltųjų šalių nenoras pripažinti Afrikos valstybių savarankiškumo. Mugabės priešininkai tokius argumentus atmeta teigdami, kad kolonizacijos metu nebuvo šioje vietoje jokių valstybių, o dabartiniai fermeriai jau seniai nebe tie, kurie čia ūkininkauti pradėjo.

2000 m. Mugabė surengė referendumą, kuris turėjo apriboti prezidentų maksimalią valdžią iki dviejų kadencijų, bet tai negaliotų jau buvusioms kadencijoms, taigi Mugabė būtų galėjęs valdyti dar 10 metų. Tačiau žmonės referendume nubalsavo „prieš“.

Vienas iš teigiamai vertinamų R. Mugabės valdymo elementų – švietimo vystymas, darant žmonėms prieinamą bent jau pradinį mokslą. Dėl šios priežasties pasak oficialios Zimbabvės statistikos 90 % suaugusių gyventojų yra raštingi: o tai didžiausias procentas iš juodosios Afrikos valstybių.

2017 m. lapkričio 15 d. R. Mugabė buvo nuverstas šalies kariuomenės ir jam skirtas namų areštas. Po šio įvykio politikas buvo pašalintas iš Zimbabvės Afrikos nacionalinės partijos lyderio pareigų.^[3] Pradėjus interpeliaciją, lapkričio 21 d. R. Mugabė pasitraukė iš šalies prezidento posto jame išbuvęs beveik 30 metų.^[4]

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės provincijos.

Zimbabvė yra suskirstyta į 8 provincijas ir 2 provincijos statuso miestus.

Miestai (1, 2) ir provincijos:

1. Bulavajas
2. Hararė
3. Manikalandas
4. Vidurio Mašonalandas
5. Rytų Mašonalandas
6. Vakarų Mašonalandas
7. Masvingas
8. Šiaurės Matabelelandas
9. Pietų Matabelelandas
10. Midlandso provincija

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės geografija.

Zimbabvė yra pietrytinėje Afrikos dalyje, ribojasi su Zambija, Mozambiku, PAR ir Botsvana, neturi išėjimo prie jūros. Didžiąją šalies dalį sudaro aukštumos nuo 500 iki 1500 metrų. Iš pietvakarių į šiaurės rytus Zimbabvę kerta kalnų juosta, joje randamas aukščiausias šalies kalnas Inyanganis (2592 m). Iš kalnų taip pat išteka kelios pagrindinės šalies upės: Seivas, Runde, Šanganis. Kitos dvi svarbiausios Zimbabvės upės yra Limpopo ir Zambezė, garsėjanti ant jos esančiu Viktorijos kriokliu.

Zimbabvėje vyrauja subtropinis ir tropinis klimatas, bet dėl aukštikalnių palyginti švelnus. Vidutinė temperatūra šilčiausią mėnesį sostinėje Hararėje siekia apie 22 °C, vėsiausią – 14 °C. Nuo birželio iki rugsėjo vyrauja sausasis metų laikas, beveik nelyja.

Zimbabvėje daugiausiai plyti savanos, auga tikmedžiai, svietenijos, baobabai. Iš gyvūnų aptinkami buivolai, drambliai, leopardai, liūtai, raganosiai, zebrai, žirafos, daugiau nei 600 paukščių, apie 130 žuvų, beveik 200 roplių rūšių.

Pagrindinės aplinkos problemos Zimbabvėje yra spartus miškų nykimas (nuo 1990 m. iškirsta apie trečdalis jų plotų),^[5] prasta laukinių gyvūnų rūšių apsauga,^[6] dykumėjimas.^[7]

Hararės klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	21	21	20	19	16	14	14	15,2	20	22	21	21	18,6
Krituliai mm	213	173	101	39	11	5	1	3	5	30	100	186	867
Duomenys: Zimbabvės klimatas, Hararė[8] 2012 12 07

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės ekonomika.

Šalyje yra didžiulė infliacija (valiutos vertė krinta beveik dešimt kartų per metus), ekonomika 2004 smuko 8,2 %, o Zimbabvės doleris, savo verte 1980 m. buvęs lygus svarui sterlingų, dabar vertas dešimtųjų penso (pensas = 0,01 svaro sterlingų); šalyje ėmė trūkti naftos ir kitų svarbių prekių. Dėl šių priežasčių užsienio šalys kaltino R. Mugabės politiką ir Zimbabvė buvo suspenduota Britų sandraugoje, kas sumažino jos galimybes gauti paramą (pretekstas tam buvo teiginys, kad parama vis tiek nebūtų tinkamai įsisavinta ir greičiausiai atitektų valdančiajam elitui). Po šito R. Mugabė išstojo iš Britų sandraugos. R. Mugabė dėl visų Zimbabvės bėdų dažnai kaltina prieš jį valdžiusio Jano Smito vyriausybę, nepaisant to, kad prie šio politiko valstybė klestėjo, o valdant Mugabei ekonomika ritasi žemyn. Tačiau prieš baltuosius nukreipta retorika pietinėje Afrikoje veikia, dėl čia esančio didesnio baltųjų skaičiaus ir ilgiau išsilaikiusios jų įtakos politikai ir ekonomikai (baltieji turėjo daug įtakos politikoje PAR ir Namibijoje iki XX a. dešimtojo dešimtmečio, Rodezijoje iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos), bei dėl ilgiausiai išlikusio kolonializmo (Portugalijos kolonijos Angola ir Mozambikas paleistos tik 1975 m.).

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės demografija.

Per paskutinius keturiasdešimt metų gyventojų skaičius patrigubėjo nuo nepilnų keturių iki daugiau kaip dvylikos milijonų žmonių. Tačiau paskutiniu metu augimas smarkiai sulėtėjo, daugiausiai dėl ŽIV pasekmių (Zimbabvėje ŽIV užsikrėtusiųjų procentas yra vienas didžiausių pasaulyje, beveik 40 %).

Šiuo metu 98 % gyventojų sudaro juodaodžiai, ir tik apie 0,5 % – baltieji (daugiausiai rodeziečiai). Prieš nepriklausomybę baltaodžių proporcija buvo keliskart didesnė ir sudarė kelis procentus. Dabar beliko keliasdešimt tūkstančių baltųjų iš anksčiau buvusių kelių šimtų tūkstančių. Sumažėjusią baltaodžių proporciją nulėmė kelios priežastys. Viena, juodaodžių gimstamumas dėl tradiciškai didesnių šeimų greitai augo, o baltųjų ne. Be to, baltųjų skaičius mažėjo dėl beveik masinės emigracijos į Jungtinę Karalystę ir kitas anglakalbes buvusias pastarosios kolonijas (Australiją, JAV, Naująją Zelandiją, Kanadą); Šalyje liko rodeziečiai daugiausia užsiiminėja kitu verslu, nei žemdirbyste.

Juodaodžių (bantu) populiacija yra viena gryniausių tarp visų Afrikos šalių. Pagrindinė etninė grupė šonai sudaro net 70 proc. visų gyventojų, ir jų atskiros subgrupės gyvena beveik visoje šalies teritorijoje. Jie praktiškai laiko šalies politinį vairą. Antroji pagal dydį etninė grupė ndebeliai sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų, ir jie koncentruojasi pietvakarinėje Zimbabvėje, su savo kultūriniu centru Bulavajuje. Zimbabvės pasienio teritorijose gyvena smulkesnės etninės grupės, nesudarančios daugiau nei 5 proc.: vendai, tsongai (pietuose), kalangai ir nambjai (pietvakariuose), tongai, kundai, nsengai (šiaurėje).

Ekonomikos nuosmukis ir politiniai persekiojimai privertė didelę dalį šalies gyventojų persikelti gyventi į kaimynines šalis. Skaičiuojama apie 3,4 milijonai pabėgėlių 2007 m.^[9] Iš jų apie 3 milijonus persikėlė į pietinę Afriką ir Botsvaną.

Pagrindinis straipsnis – Zimbabvės kultūra.

Zimbabvėje yra daug kultūrinių judėjimų, turinčių savus tikėjimus ir apeigas. Didžiausia šalies etninė grupė yra šonai. Šie žmonės turi daug skulptūrų ir petroglifų.

Nacionaliniai šalies simboliai yra Zimbabvės Paukštis ir kabančios uolos.

Populiariausia sporto šaka Zimbabvėje yra futbolas. Tarp daugumos baltaodžių gyventojų populiarūs regbis ir kriketas. Vasaros olimpinėse žaidynėse šalies sportininkai yra laimėję 8 medalius – vieną žolės riedulio ir 7 plaukimo rungtyse.

Zimbabvės futbolo federacija buvo įkurta 1965 m. ir nuo to laiko yra FIFA narė. Zimbabvės vyrų futbolo rinktinė FIFA reitinge 2012 m. gruodį buvo 98-ta.^[10] 1995 m. ekipa buvo pasiekusi 40-tą reitingo vietą.

• Zimbabvės ryšiai
• Zimbabvės transportas
• Zimbabvės karinės pajėgos
• Zimbabvės tarptautiniai santykiai
• Zimbabvės šventės

Vikiteka: Zimbabvė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Zimbabvė

Žemėlapiai:

• Zimbabvės fizinis žemėlapis
• Zimbabvės pagrindiniai keliai
• Zimbabvės administracinis – politinis žemėlapis
• Zimbabvė per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Hararės laikas
• Zimbabvės orai