1959 m. jo iniciatyva prie KMI įkurta Centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 m. pertvarkyta į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą, kuris vėliau buvo vadinamas jo vardu; 1967–1975 m. instituto direktorius. 1960–1965 m. organizavo pirmuosius gydytojų tobulinimo kursus. 1964–1984 m. LSSR kardiologų mokslinės draugijos pirmininkas, Lenkijos ir Vengrijos kardiologų draugijų garbės narys. 1964–1984 m. LKP CK narys. 1954–1984 m. LSSR AT deputatas.[3]
Mokslinio darbo pagrindinė kryptis – širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, gydymo organizavimas, reabilitacija ir profilaktika. Jo iniciatyva kardiologijoje imti taikyti medicininės kibernetikos, matematikos metodai, pradėta kurti nuosekli kovos su išemine širdies liga sistema. Sukūrė kardiologų mokyklą. Aktyviai dirbo Pasaulinėje sveikatos apsaugos organizacijoje. Paskelbė daugiau kaip 450 mokslinių straipsnių.[4]
Bibliografija
Selio teorija ir hormonų terapija (su Jonu Kiauleikiu). – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. – 112 p.
Praktinė elektrografija (su Girša Vitenšteinu). – Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 134 p.
Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika bei gydymas: KMI Hospitalinės terapijos katedros ir CMTL klinikinio sektoriaus bendradarbų straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1969. – 182 p.
Širdies ritmo sutrikimų gydymas, su kitais, 1970 m.
Papildomai sustiprinta elektrokardiograma, 1982 m., rusų k.
1984 m. ant namo Žaliakalnyje (Tulpių g. 22) atidengta memorialinė lenta
1984 m. prie Kauno medicinos instituto klinikų esanti Eivenių gatvė pavadinta Z. Januškevičiaus vardu. 1991 m. jai grąžintas senasis pavadinimas
1984–1992 m. Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutas prie KMI vadinosi jo vardu
1986 m. KMU klinikų centriniame korpuse III a. (Eivenių g. 2) prie Pulmonologijos klinikos (buvusios Hospitalinės terapijos katedros) atidengtas bareljefas (skulpt. Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė)
2002 m. KMU mokomojo laboratorinio korpuso posėdžių salė (Eivenių g. 4) pavadinta Z. Januškevičiaus vardu [5]
↑Zigmas Januškevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 104
↑Zigmas Januškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 531 psl.
Akademikas Zigmas Januškevičius (1911–1984): šimtosioms gimimo metinėms (sud. Tauras Mekas). – Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Spaudos namai, 2011. – 218 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 978-9955-15-211-8