Vyšnij Voločioko vandens sistema (rus. Вышневолоцкая водная система) – vandens kelių mazgas Rusijoje, jungia Volgos ir Baltijos jūros baseinus. Prasideda Tverės srityje, Vyšnij Voločioko apylinkėse, baigiasi Sankt Peterburge. Sistema pradėta statyti 1703 m., Petro I nurodymu. Tai buvo pirmasis Rusijoje laivybinis kanalas. Jis sudarytas buvusiose laivų pervalkos vietose. Sistema plėtota iki XIX a. vid. – per ją vyko pagrindiniai krovininiai maršrutai tarp Maskvos ir Peterburgo. Vėliau nutiesus geležinkelį ir iškasus Volgos–Baltijos vandens kelią, Vyšnij Voločioko vandens sistema prarado reikšmę. Krovininiai laivai nustojo plaukioti apie 1890 m., tačiau kurį laiką kanalai naudoti miško plukdymui, vėliau ir turizmui.

Į Vyšnij Voločioko vandens sistemą patenka Tvercos upė, Vyšnij Voločioko vandenskyros kanalas, Cna upė, Mstino ežeras, Mstos upė, Siversų, Višeros kanalai, Volchovo upė, Ladogos apeinamasis kanalas, Nevos upė.^[1]