PROFILPELAJAR.COM

Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis (rus. Ипатьевская летопись) – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas). Metraščio protografas (Voluinės metraščio galutinės redakcijos pirminis variantas) neišliko; spėjama, kad jis turėjo būti surašytas XIII a. pab. ar XIV a. pr.

Nuorašai

Svarbiausiais Voluinės metraščio nuorašais laikomi apie 1425 m. greičiausiai Pskove surašytas Hipatijaus nuorašas (iki XIX a. pr. saugotas Šv. Hipatijaus vienuolyne šalia Kostromos) ir apie 1560 m. Kijevo Pečiorų vienuolyne surašytas Chlebnikovo nuorašas (jo savininku kurį laiką buvo Kolomnos pirklys P. Chlebnikovas), – pastarajame tiksliau nurašyta protografo teksto pabaiga, nėra Hipatijaus nuorašo sudarytojų įvesto chronologinio tinklo su daugiausia fiktyviomis istorinių įvykių datomis (dėl šių ir kt. aplinkybių dalis istorikų Chlebnikovo nuorašą laiko archajiškesniu už Hipatijaus nuorašą).

Iš kitų žinomų Voluinės metraščio nuorašų kiek didesnę vertę turi tik nepilnai išlikęs 1651 m. Jarockio nuorašas ir apie 1711 m. surašytas jam labai artimas, bet geriau išlikęs Jermolajevo nuorašas (šiedu Voluinės metraščio nuorašai buvo sukurti Chlebnikovo nuorašo pagrindu, tačiau nuo pastarojo jie skiriasi savita kai kurių teksto dalių redakcija), o Voluinės metraščio Pogodino (apie 1621 m.) ir Krokuvos (apie 1795 m.) nuorašai tėra Chlebnikovo nuorašo nuorašai.

Turinys

Voluinės metraštį sudaro 4 dalys:

IX–XIII a. valdžiusių Kijevo kunigaikščių sąrašas
Būtųjų laikų pasakojimas (rus. Повесть временных лет), tiksliau, jo 3-ioji redakcija, kurioje aprašyti tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki 1118 m.
vad. Kijevo 1200 m. sąvadas (Киевский летописный свод 1200 года), kuriame aprašyti įvykiai nuo 1118 ar 1119 iki 1199 m.
pats Voluinės metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje sudarytas Haličo-Voluinės metraščių sąvadas (Галицко-Волынская летопись/Галицко-Волынский свод), kuriame aprašyti įvykiai nuo 1205 iki 1292 m.

Voluinės metraštyje pateikta nemažai originalių žinių apie XII–XIII a. Lietuvą ir lietuvius bei su ano meto Lietuva susijusius politinės istorijos įvykius (pvz., apie lietuvių ir Minsko kunigaikščio Volodariaus karinę politinę sąjungą (XII a.), lietuvių ir jotvingių žygius į Pietvakarių Rusią (XIII a.), Voluinės ir Haličo kunigaikščių žygius prieš jotvingius (XIII a.), 1219 m. Lietuvos ir Voluinės taikos sutartį, apie Lietuvos valdovus Mindaugą, Treniotą, Vaišelgą, Švarną, Traidenį, Butigeidį ir Butvydą, apie 1249–1252 m. Lietuvos vidaus karą, 1258–1259 m. Burundajaus žygį į LDK žemes).^[1]^[2]

Voluinės metraščio įrašuose, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, aiškiai juntamas Voluinės metraščio sudarytojų antipagoniškas bei antilietuviškas politinis užsiangažavimas; vis dėlto dauguma istorikų tuose įrašuose aprašytų įvykių tikrumu neabejoja.

Nuorodos ir šaltiniai

ПОЛНОЕ СОБРАНІЕ РУССКИХЪ ЛЂТОПИСЕЙ. Изданное по Высочайшему повелЂнію Императорскою Археографическою Коммиссіею. Томъ второй. ИПАТЬЕВСКАЯ ЛЂТОПИСЬ. Изданіе второе. С.-ПЕТЕРБУРГЪ. 1908.
Volynės metraštis Tekstas originalo kalba

Išnašos

↑ Ipatijaus metraštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 202 psl.
↑ Baranauskas T., Lietuvos valstybės ištakos, V., 2000, p. 30–33.