Volgogrado tiltas (rus.Волгоградский мост), dar vadinamas Šokančiu tiltu (Танцующий мост) – automobilių transporto tiltas Volgograde, Rusijoje, nutiestas per Volgos upę. Viena tilto pusė pastatyta 2009 m. Jungia miesto centrą, Mamajevo kurganą dešiniajame (vakariniame) krante su keliu į Krasnoslobodską nerijoje tarp Volgos ir jos intako Achtubos. Tai pirmasis tiltas per Volgą Volgogrado srityje. Anksčiau vienintelis automobilių maršrutas per upę regione ėjo per Volgos hidroelektrinės užtvanką. Naujasis tiltas skirtas sumažinti eismo intensyvumą užtvankos tiltu, palengvinti susisiekimą su Astrachanės ir Saratovo miestais, Vidurinės Azijos šalimis. Būtinas transporto infrastruktūros objektas, Rusijoje kuriant naują transporto koridorių „Rytai-Vakarai“, maršrutą „Volga-Donas“.[1]
Tiltas nuo miesto centro pusėsTiltas su atramomis antrajam tiltui, 2014 m.
Statyba
Tilto statybos galimybių studiją 1993 m. parengė projektavimo institutas „Giprotransmost“. Pradėtas statyti 1996 m. Ilgą laiką jis buvo priskiriamas prie užsitęsusios statybos objektų (rus.долгострой) dėl nepakankamo federalinio finansavimo. Viena tilto pusė pastatyta ir atverta eismui 2009 m. spalio 10 d. Ramtai ir tarpinės atramos pastatyti, atsižvelgiant į galimybę ateityje ant jų įrengti antrojo tilto konstrukciją (statybos darbų grafikas nenustatytas). Tai priklausys nuo didėjančio eismo intensyvumo kartu su gretimos kelių infrastruktūros plėtra.
Gelžbetoninio sijinio tilto virš Volgos schema – 86,6×2+126,0×3+155,0×3+126,0+69,0 m, ilgis – 1 212 m, bendras ilgis su privažiavimais, estakadomis – 2 514 m, plotis – 17,4 m, pagrindinio (plieninio) tarpatramio ilgis – 155 m, eismo juostų skaičius – 3.
Tilto virpesiai
2010 m. gegužės 20 d., nuo 17:47 iki 19:30, tilto tarpatramiuose kilo vertikalūs virpesiai. 18.30 val. kelių policijos pareigūnai uždarė eismą tiltu. Buvo laukiama atvykstant ekspertų iš Saratovo, ant tilto dirbo gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų tarnybos darbuotojai. Vėliau atlikus tilto apžiūrą, nenustatyta kelio dangos ar atramų defektų. Nuspręsta, kad tiltas gali būti atidarytas eismui. Iš karto pateikta versija, kad 30–100 cm aukščio svyravimų perdangoje priežastis buvo didelė stipraus vėjo apkrova, dėl kurios tiltas pateko į rezonansą. Didžiausi svyravimai pastebėti ilgiausių tarpatramių ruožuose. Pasak liudininkų, automobiliai ant drebančio tilto važiavo pasišokinėdami į orą.[2] Dėl šio incidento tiltas gavo neoficialų pavadinimą „Šokantis“. Pastebėtina, kad nemaža dalis komentarų apie įvykio vaizdo įrašus internete išreiškė abejones, ar tokios amplitudės vibracijos išvis įmanomos nesuardant tilto.[3]
Gegužės 25 d. ryte atliktas sunkiasvorių sunkvežimių, prikrautų skaldos, bandomasis važiavimas. Po jo atnaujintas keleivinių transporto priemonių eismas per tiltą. Tolesniais tyrimais nustatyta, kad judesių priežastimi tapo sūkurinių srautų, vadinamųjų Karmano takelių susiformavimas. Virpesių amplitudė, remiantis vizualiniais skaičiavimais, sudarė 35 cm.
2010 m. liepos 28 d. Audito rūmų pirmininkas Sergejus Stepašinas pranešė Prezidentui apie nustatytus finansinius pažeidimus (netikslinis lėšų naudojimas, jų gavimas be konkursų, „vienadienių“ kompanijų įdarbinimas), kurie įvertinti 152 mln. rub. Be to, paties projekto kaina buvo viršyta beveik 1,5 mlrd. rub.[4]
Problemos sprendimas
2011 m. lapkritį ant tilto baigti įrengti inerciniai vibracijų slopintuvai. Tilte sumontuota dvylika ATMD-V-5200 tipo pusiau aktyvių slopinimo mechanizmų. Kiekvienas jų sveria po 5200 kg, sudarytas iš kompresinių spyruoklių rinkinio ir magnetoreologinių slopintuvų, sukurtų vokiečių kompanijoje „Maurer Söhne“, dalyvaujant Šveicarijos valstybinei laboratorijai EMPA ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų institutui.[5][6] Volgogrado valdžia patikino, kad tokiu būdu buvo užtikrintas saugus tilto eksploatavimas.[7]
Vakarų kompanijų slopinimo įrenginiai leido ne tik kompensuoti vėjo ir kelio apkrovos svyravimus, bet prie tilto pridėjo papildomų 62 400 kg masės. Oficialiame dokumente teigiama, kad amortizatoriai gali reaguoti į apkrovas, kurių greitis svyruoja nuo 1 620 iki 2 260 nanosekundžių vienam konstrukcijos ilgio metrui. Tai yra, jei visas tiltas per Volgą vibruos vienu metu, kompensacija įvyks greičiau nei per 3 šimtąsias sekundės dalis, o didžiausia deklaruojama deformacija sieks apie 4 cm.[8]
