Vokietija dalyvavo beveik visose olimpinėse žaidynėse nuo pat pirmųjų modernių žaidynių 1896 m. Šalis rengė tris olimpines žaidynes, 1936 m. – vasaros ir žiemos žaidynes, o 1972 m. – vasaros žaidynes. Be to, Vokietijai buvo patikėta surengti 1916 m. vasaros ir 1940 m. žiemos žaidynes, bet jos abidvi buvo atšauktos dėl Pasaulinių karų. Po šių karų Vokietijai, kaip agresorei, buvo uždrausta dalyvauti 1920, 1924 ir 1948 m. žaidynėse.[1] Kol šalis buvo padalinta, kiekviena iš dviejų Vokietijų boikotavo vienerias vasaros olimpines žaidynes; 1980 m. Vakarų Vokietija buvo viena iš 65 šalių, kurios nedalyvavo Maskvoje vykusiose žaidynėse, taip protestuodama prieš Tarybų Sąjungos intervenciją į Afganistaną, o 1984 m. Rytų Vokietija prisijungė prie Tarybų Sąjungos (ir keleto kitų šalių) boikoto Los Andželo žaidynėms.
Įskaitant 2012 m. Londono olimpiadą, Vokietijos sportininkai laimėjo 1662 medalius, iš kurių 539 yra aukso, 561 sidabro ir 562 bronzos.[1] Tarptautinis olimpinis komitetas šalies laimėjimus dalina į keturias dalis, nors tik Rytų Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) nuo 1968 iki 1988 m. siuntė atskirą sportininkų komandą varžytis su Vokietijos NOK, kuris reprezentuoja Vokietiją nuo 1896 m. 1956–1964 m. olimpiadose dalyvavo iš abiejų šalių sudaryta Jungtinė Vokietijos komanda. Taip pat po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta trumpai gyvavusi (1947–1956 m.) Saro valstybė, kuri siuntė savo delegaciją į 1952 m. žaidynes. 1956 m. Saras tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi.
Vasaros žaidynėse sėkmingiausios sporto šakos yra baidarių ir kanojų irklavimas bei jojimas, o žiemos žaidynėse – biatlonas ir greitasis čiuožimas. Vokietijos olimpinio sporto federacija įkurta 1895 m., tais pačiais metais pripažinta TOK. Dabartinis federacijos prezidentas yra Alfons Hörmann.[2]
Medalių lentelės
Medaliai vasaros žaidynėse
Žaidynių šeimininkė
|
Medaliai žiemos žaidynėse
Žaidynių šeimininkė
|
Šaltiniai