Vincas Auryla
Vincas Auryla (1923 m. gruodžio 7 d. Ricieliuose, Liškiavos valsčius, Alytaus apskritis – 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas, vadovėlių autorius, humanitarinių mokslų daktaras. BiografijaMokėsi Lazdijų gimnazijoje, 1944 m. baigė Alytaus mokytojų seminariją, 1946 m. Vilniaus mokytojų institutą. 1948 m. Vilniaus pedagoginio instituto (dab. LEU) Lituanistikos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1948 m. dirbo vidurinėse mokyklose, Trakų mokytojų seminarijoje, LSSR švietimo ministerijoje. 1950–2000 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 1972–1979 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas, nuo 1986 m. profesorius. 1954–1978 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1963 m. filologijos mokslų kandidatas.[1] Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas. Nuo 1991 m. Tarptautinės vaikų literatūros tyrinėtojų asociacijos narys. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Mokslinė veiklaPagrindinė literatūrologinių tyrinėjimų sritis – lietuvių vaikų literatūra. Atsižvelgdamas į tyrinėjimo objekto specifiką, sukaupęs didelę vaikų literatūros dėstytojo patirtį, savo darbuose nuosekliai derino istorinius, aksiologinius ir didaktinius aspektus, daug dėmesio skyrė atskirų žanrų specifikai, skirtingų meninių individualybių stiliaus savitumui atskleisti.[2] Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie vaikų literatūrą ir literatūros mokymo metodiką. Parengė leidinį „Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje“ (3 kn., 1971–1989 m.), lietuvių vaikų prozos (1977 m.), poezijos (1980 m.) ir dramaturgijos (1984 m.) antologijas, antologiją „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990“ (t. 1, 2002 m.), lietuvių rašytojų kūrinių vaikams rinkinių.[3][4] Bibliografija
Įvertinimas
Šaltiniai
|