Vėliava – horizontali trispalvė, kurią sudaro geltona, mėlyna ir raudona juostos. Geltona spalva simbolizuoja žemės derlingumą, mėlyna – drąsą, raudona – nepriklausomybę. Centrinėje dalyje puslankiu išdėstytos 8 baltos penkiakampės žvaigždės, vaizduojančios senąsias Venesuelos provincijas. Viršutiniame kairiajame kampe pavaizduotas Venesuelos herbas.
Istorija
Vėliavos dizaino autorius – Venesuelos revoliucionierius Fransiskas de Miranda. Ji pirmą kartą suplevėsavo 1806 m., o oficialiai patvirtinta 1811 m. Jos pagrindu sukurta Didžiosios Kolumbijos vėliava. Miranda idėją vėliavos spalvoms gavęs iš vokiečių rašytojo Gėtės.
XIX a. prie vėliavos pridėtos 7 žvaigždutės, vaizduojančios 7 prieš Ispaniją sukilusias provincijas: Barseloną, Barinasą, Karakasą, Kumaną, Margaritą, Meridą ir Truchilją. Po sėkmingos Gajanos išvadavimo kampanijos Simonas Bolivaras pridėjo aštuntą žvaigždę. Vėliau Didžiosios Kolumbijos laikotarpiu, pilietinio karo metu vėliava daug kartų keitėsi.
1863 m. patvirtinta nauja vėliava su 7 žvaigždutėmis, išdėstytomis spiečiuje. 1905 m. spiečius pakeistas žvaigždžių ratu. 1930 m. žvaigždės išdėstytos pusračiu, o 1954 m. pridėtas herbas. 2006 m. prezidento Hugo Čiaveso dekretu grąžinta aštuntoji žvaigždė bei pakoreguotas herbas.
Istorinės vėliavos
Originali vėliava (1806 m.)
Pirmosios Venesuelos Respublikos vėliava (1811-1812 m.)
Antrosios Venesuelos Respublikos vėliava (1813-1814 m.)
Trečiosios Venesuelos Respublikos vėliava (1817-1819 m.)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
