Valstybinė teisėsauga, justicija (lot. ius 'teisė') – valstybinės teisėsaugos institucijos, jų visuma. Didžioji dalis yra teisminės valdžios struktūros (teismai, prokuratūra). Teisėtvarkos institucijos – teisėtvarką, t. y., praktinį teisės ir įstatymų vykdymą užtikrinti įgaliotos institucijos bei įstaigos (policija, muitinė). Jurisdikcinės valstybinės teisėsaugos institucijos – teismines galias turinčios institucijos, vykdančios teisingumą.
Notariato įstaigos prie valstybinės teisėsaugos priskiriamos teisinėse sistemose, kuriose notaras yra valstybės pareigūnas, tarnautojas, t. y., vykdomosios valdžios (viešojo administravimo) dalis.
Dalį teisėsaugos funkcijų delegavus privačiai veikiantiems asmenims („teisės privatizacija“), valstybinės teisėsaugos institucijomis nebelaikomi advokatai, teismo anstoliai (valstybėse, kur civilinio proceso vykdymas deleguotas privataus asmens statusą turintiems asmenims – teismo antstoliams, pvz., Lietuvoje). Notaras, kuriam yra deleguotos valstybinės funkcijos, veikiantis kaip privatus asmuo, valstybinės justicijos institucijoms nepriskiriamas.
