Notariatas kiekvienoje valstybėje skiriasi. Pagal tam tikrus bendrus bruožus gali būti išskiriamos kelios rūšys.
Lotyniškasis notariatas
1948 metais Buenos Airėse buvo įsteigta Tarptautinė notariato sąjunga, vienijanti lotyniškojo notariato notarus. Lotyniškojo notariato sistema įgyvendina prevencinį teisingumą (teisėtumą). Jai priskiriamas ir Lietuvos notariatas.
Anglosaksiškasis notariatas
Anglosaksiškose valstybėse notariatui būdingas advokato bei notaro funkcijų apjungimas. D. Britanijoje jas atlikti turi teisę solisitorius. Kontinentinės teisės valstybėse analogas – Vokietijos advokatas notaras (vok.Anwaltsnotar); modelis praktikuojamas kai kuriose Vokietijos žemėse.
Valstybinis ir privatus notariatas
Pagal teisinę prigimtį gali būti išskiriamas valstybinis bei privatusis notariatas.
Valstybinis notaras – valstybės tarnautojas ar pareigūnas; valstybės institucija.
Privataus notaro atveju asmuo veikia kaip privatus asmuo, turintis valstybės įgaliojimus.
Galimas atvejis, kai toje pačioje valstybėje veikia abu modeliai. Pvz., Rusijoje, kur privačio notaro praktika nerentabili, veikia valstybinis notaras.
Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka notarų veiklos priežiūrą. Teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.