Vaivorykštinis upėtakis, arba plienagalvė lašiša (Oncorhynchus mykiss) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.
Ilgis iki 1,2 m, svoris iki 25 kg.[1] Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek plokščias, išmargintas apvaliomis tamsiomis dėmėmis. Galva ir nugara plieno spalvos. Šonai sidabriški, dėmėti. Pilvas pilkšvai baltas. Neršiančių žuvų, ypač patinų, kūno šonuose išryškėja rožinė juosta, kuri pakraščiuose yra blyškesnė. Žvynai nedideli.[2]
Būna praeivės ir sėslios gėlavandenės formos.[1] Praeiviai vaivorykštiniai upėtakiai vadinami plienagalvėmis lašišomis, sėslieji – vaivorykštiniais upėtakiais.[2] Įvairios vaivorykštinio upėtakio formos skiriasi tik augimu, vislumu, neršto laiku, atsparumu ligomis, o morfologiškai jie visi gana panašūs.[1]
Tai svarbios verslinės žuvys, įveistos Didžiuosiuose ežeruose, Misisipės, Rio Grandės baseinuose bei kitose JAV, Kanados upėse (tarp jų Arktinėse zonose ir Atlanto vandenyno baseino upėse).[1] Daugelyje ežerų bei upių įveisti upėtakiai sėkmingai prisitaikė ir dabar dauginasi be žmogaus pagalbos.[5] Tačiau kai kuriose ekologinės sistemose stebima jų daroma žala.[1]
Sėslūs gėlavandeniai upėtakiai Lietuvoje auginami tvenkiniuose nuo XIX a.[2]
Jauniklis
Suaugusi žuvis
Natūralus plienagalvių lašišų paplitimo arealas
JAV introdukuotų rūšių (pažymėta raudonai) ir natūralaus paplitimo arealas (pažymėta rudai)