Vaistinė agurklė (Borago officinalis) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos agurklių (Borago) genties augalas.
Vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, 30-100 cm aukščio. Stiebas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai lapkotiniai, pailgai kiaušiniški, viršutiniai pailgi, apimantys stiebą. Žiedai stambūs, nulinkę, susitelkę retais žiedynais – garbiniais, vainikėlis tamsiai mėlynas. Žydi birželio – liepos mėn.
Agurklės lapai, išmirkyti acte, valgomi panašiai kaip špinatai. Žiedų ir džiovintų stiebų antpilas vertinamas dėl jo gaivinančio efekto ir dažnai naudojamas paskaninti salotoms, marinavimui.
Vaistams žiedai, stiebai ir lapai renkami žydėjimo metu ir džiovinami prieš saulę arba gerai vėdinamoje patalpoje.
Agurklės aliejus, gaunamas iš augalo sėklų, yra vienas geriausių gama-linoleninės rūgšties šaltinių (jos turi iki 24 %), todėl naudojamas medicinos tikslais. Gama-linoleninės rūgšties kiekiu agurklė gerokai lenkia juodųjų serbentų (turi iki 15 % GLR) ir nakvišų (turi iki 8 % GLR) aliejus. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis aliejus yra efektyvus reumatizmo atvejais.
Dėl agurklėje esančių gleivių ją galima vartoti kaip minkštinantį bei aptraukiantį vaistą. Antpilas padeda nuo funkcinių nervų ligų, širdiesneurozių, reumatinių, podagros ir kitų raumenų bei sąnariųskausmų. Gaminamas sausų žiedų (1:40) arba žolės (1:20) antpilas, geriamas 3-4 kartus per dieną po 1/3-1/4 stiklinės.
Nuo pabrinkimų, inkstųuždegimų, reumatinių skausmų rekomenduojamas antpilas, kuriam imama 10 g žolės su žiedais (2 valgomieji šaukštai) ir užpilama stikline verdančio vandens. Laikoma 5 val. sandariai uždengtame inde, perkošiama, pridedama cukraus. Geriama kelias dienas po valgomą šaukštą 5-6 kartus per dieną.
