Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Neurozė, dar vadinama psichoneuroze arba neurotiniu sutrikimu – bendra sąvoka bet kokiems dvasinės pusiausvyros sutrikimams, kurie sukelia stresą, susierzinimą, tačiau skirtingai nei psichozės ar asmenybės sutrikimų atvejais, žmogaus gebėjimas racionaliai mąstyti ir gyventi įprastą gyvenimą tiesiogiai neveikiamas. Priskiriama psichoanalizės šakai (ne psichologijai ar psichiatrijai).

Terminą (gr. neuron 'nervas' + osis 'ligota, nenormali būsena') 1769 m. sukūrė škotų gydytojas William Cullen, turėdamas omenyje nervinės sistemos ligos sukeliamus jutimo bei judėjimo sutrikimus, kurių negalėjo susieti su fiziologinėmis priežastimis. Vėliau terminą ir susijusius dalykus analizavo Zigmundas Froidas, Karlas Jungas. Anglakalbėse šalyse šiuolaikinėje psichologijoje šis terminas formaliai nebenaudojamas, tačiau naudojamas šalyse, kuriose išlaikomi psichoanalizės aspektai (pvz., Prancūzijoje).

Kaip liga, neurozė pasireiškia įvairiomis būsenomis, kai emocinė įtampa arba pasąmonės konfliktas yra išreiškiamas įvairiais fiziniais, fiziologiniais, psichiniais būdais, pvz., isterija, neišvengiamas simptomas – nerimas. Neurozė gali pasireikšti kaip depresija, nerimo sutrikimai, manijos sutrikimai, baimės (fobijos), kartais kaip asmenybės sutrikimai. Paprasčiausiai neurozė buvo apibūdinta kaip „nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, nesugebėjimas pakeisti savo gyvenimo būdo ir nesugebėjimas ugdyti pilnesnę, sudėtingesnę asmenybę“. Neurozės nereikėtų painioti su psichoze, kuri yra rimtesnis sutrikimas.

Nors terminas reiškia sutrikimą ar ligą, tačiau apskritai neurozė yra natūralus žmogaus būties elementas. Neurozė patiriama daugumos žmonių; psichologinės problemos atsiranda tada, kai neurozės sukelti organizmo funkcijų kad ir nežymūs sutrikimai sukelia žmogui nerimą. Dažnai bandymai suvaldyti stresą ir atsikratyti nerimo tik paaštrina situaciją, sukeldami dar didesnį stresą.

Psichoanalizės teorija teigia, kad neurozė tam tikra prasme yra žmogaus ego apsaugos mechanizmo elementas, kai neurozei priskiriamais simptomais atliekama savireguliacija, „išlyginamas“ neatitikimas tarp pasąmonės ir sąmonės lygmenų; todėl tik problemas gyvenime keliantys jos reiškiniai turėtų būti vadinami neuroze.

Neurozės gydymu užsiima psichoanalitikai, psichoterapeutai ir psichologai.