Žinduolių gleivinių išskiriamos gleivės yra klampus vandeninis koloidinis tirpalas, turintis antiseptinių fermentų (pvz., lizocimas) ir imunoglobulinų. Gleives gamina tauriškosios gleivinių ląstelės. Pagrindinė medžiaga, lemianti gleivių savybes, yra mucinai. Gleivėse yra šiek tiek neorganinių jonų.
Kvėpavimo sistema
Kvėpavimo sistemos gleivinių išskiriamų gleivių funkcijos:
Sulaiko prie gleivių prikimbančias dulkes, mikroorganizmus, tuo apsaugo plaučius nuo užteršimo dulkėmis ir užkrėtimo. Nemažai dulkių sulaikoma nosyje.
Būdamos labai hidrofilinės gleivės sulaiko vandenį, todėl apsaugo kvėpavimo takų paviršių nuo išdžiūvimo.
Padidėjusi gleivių gamyba kvėpavimo trakte yra susirgimo (pvz., persišaldymo) požymis. Gleivių buvimas nosyje ar gerklėje yra normalu, bet per daug jų trukdo kvėpuoti, todėl pašalinamos išpučiant nosį ar iškosint gerklėje esančias gleives. Nosies gleivėse būna ašarų, kadangi jų perteklius iš akių nuteka į nosį.
Snarglys yra sutirštėjusios nosies gleivės. Jo daug gaminasi persišaldžius, ypač sergant sloga.
Virškinimo sistema
Virškinimo sistemos gleivių funkcijos:
Seilių gleivės – veikia kaip slidinantis tepalas, palengvinantis ryjamo maisto slydimą rykle ir stemple.
Skrandžio gleivės – apsaugo skrandžio sieneles nuo suvirškinimo ir skrandžio rūgšties.
Dauginimosi sistema
Gimdos kaklelio gleivės
Moters lytinių organų gleivių funkcijos:
gimdos kaklelio gleivės užkemša gimdos kaklelio angą ir apsaugo gimdą nuo mikroorganizmų patekimo. Palengvina spermatozoidų judėjimą. Gleivių konsistencija priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės.
