VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas - fakultetas, kuriame ruošiami aplinkos apsaugos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, civilinės inžinerijos, geodezijos, kelių ir geležinkelių inžinerijos, miestų inžinerijos, miestų ir kelių inžinerijos, pastatų energetikos, pastatų inžinerinės sistemos, vandentvarkos specialistai.
Istorija
Dabartinio fakulteto pradininku laikomas Miestų statybos fakultetas, įsteigtas 1968 m. kaip Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo fakultetas. 1969 m. pertvarkius filialą į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, fakultetas išlaikė savo vardą iki 1990 m. Fakultete buvo rengiami taikomosios geodezijos, miestų statybos, automobilių kelių inžinieriai.
Iš Kauno politechnikos instituto į VISI perkėlus šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo bei vandentvarkos specialybes, 1987 m. įsteigtas Komunalinio ūkio fakultetas. Toks fakultetas gyvavo iki 1990 m.
1990 m. sujungus Miestų statybos ir Komunalinio ūkio fakultetus įsteigtas Inžinerinių komunikacijų fakultetas. Šitaip fakultetas buvo vadinamas iki 1992 m.
Nuo 1992 m. buvo vadinamas Miestų inžinerijos fakultetu. Šį vardą fakultetas turėjo iki 1995 m.
Nuo šios datos fakultetas vadinamas Aplinkos inžinerijos fakultetu. Šiandien – tai antras pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas, kuriame rengiami 4 pakopų specialistai: bakalaurai, diplomuoti inžinieriai, magistrai ir daktarai. Fakultete yra 7 katedros, turinčios turiningą ir gražią istoriją. Seniausios yra Kelių bei Geodezijos ir kadastro katedros, įkurtos 1922 m. Vandentvarkos katedra įkurta 1940 m., 1961 m. Miestų statybos bei Šildymo ir vėdinimo katedros, Hidraulikos katedra įkurta 1969 m., jauniausia yra Aplinkos apsaugos katedra įkurta 1995 m.
Padaliniai
Fakulteto pastatas
Katedros
Fakultetas turi 7 katedras:
Aplinkos apsaugos katedra
Katedra įkurta 1993 m. rugsėjo mėn. Jos ištakos - tuometinėje Statybos fakulteto Darbo ir aplinkos apsaugos katedroje. Pirmuosius metus pagrindinių universitetinių studijų programos pavadinimas buvo "Pramonės aplinkosauga", o nuo 1997 metų - "Aplinkos apsaugos inžinerija". Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programa aprėpia įvairias aplinkos apsaugos problemas: oro valymo technologijas, atliekų tvarkymo sistemos ypatybes aplinkos monitoringo sistemas, pramonės ir transporto aplinkosaugą ir kt., o pastaruoju metu - ir aplinkos apsaugos vadybą. Nuo 1993 m. pradėtos rengti Aplinkos inžinerijos magistrantūros studijos. Sėkmingai užbaigus magistrantūros studijas, tolesnes studijas galima tęsti doktorantūroje arba dirbti pagal įgytą kvalifikaciją valstybinėse ir privačiose aplinkosauginėse tarnybose.
Katedrai priklauso Aplinkos chemijos mokomoji laboratorija.
Geodezijos ir kadastro katedra
1969 m. įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Geodezijos katedra perkelta į Vilnių iš Kauno ir tolesnė jos veikla susijusi su Vilniaus inžineriniu statybos institutu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
1997 m. Geodezijos katedros imta vadinti Geodezijos ir kadastro katedra. Katedrai vadovavo doc. dr. A. Ražinskas (1969-1980), doc. dr. V. Tulevičius (1980-1990), doc. dr. A. Zakarevičius (1990-1995), prof. habil. dr. J. Skeivalas (1995-1998), doc. dr. E. Paršeliūnas (1998-1999), prof. habil. dr. A. Zakarevičius (1999-2005), nuo 2005 ir dabar katedrai vadovauja doc. dr. Vladislovas Česlovas Aksamitauskas.
1993 m. Geodezijos katedra pradėjo rengti nekilnojamojo turto vadybos bakalaurus (pastaruoju metu šie specialistai rengiami Statybos fakultete).
Nuo 1996 m. pradėta rengti dviejų geodezijos studijų pakraipų specialistus: geodezijos ir kartografijos bei nekilnojamojo turto kadastro. Pirmieji nekilnojamojo turto kadastro studijų pakraipos bakalaurai baigiamuosius darbus gynė 2001 metais.
Katedrai priklauso Geodezijos ir kadastro mokomoji laboratorija.
Hidraulikos katedra
Katedra kaip savarankiškas padalinys veikia nuo 1969 m.
Katedros vedėjai:
1969-1980 m. doc. dr. K. Blažys;
1980-1987 m. doc. dr. M. Gedgaudas;
1987-1989 m. doc. dr. A. Lukianas;
1989-1993 m. doc. dr. K. Blažys;
1993-2000 m. doc. dr. R. Alekna;
2000-2009 m. prof. dr. A. Lukianas; nuo 2009 m. iki dabar katedrai vadovauja prof. dr. V. Šaulys;
Katedrai priklauso Hidraulikos mokomoji laboratorija.
Kelių katedra
Inžinieriai kelininkai Kauno politechnikos institute buvo rengiami 1951-1969 m. Nuo 1969 iki 1990 m. juos rengė Vilniaus inžineriniame institute, į kurį Kelių katedra ir buvo perkelta iš Kauno. 1967-1977 m. Kelių katedros vedėju dirbo prof. habil. dr. Steponas Rokas. Vėliau kelių katedros vedėjais dirbo: 1977 - 1987 m. doc. dr. Kazimieras Sakalauskas, 1987 - 1993 m. doc. dr. Vytautas Jasulaitis, nuo 1995 m. iki šiol - prof. dr. Alfredas Laurinavičius.
1969 m. katedrai persikėlus iš Kauno politechnikos instituto į naują Vilniaus inžinerinį statybos institutą, jos istorija susieta su šia mokykla.
Katedrai priklauso Automobilių kelių mokslo laboratorija ir Kelių mokomoji laboratorija.
Miestų statybos katedra
Katedra įkurta KPI Vilniaus filiale 1965 m. Pirmasis Miestų statybos katedros vedėjas buvo prof. tech. m. dr. Vytautas Kriščiūnas (1908-1991).
Miestų statybos katedra savo įkūrimo pradžioje buvo įvairialypė, čia buvo dėstomos bendrosios statybos, geodezijos, statybinių konstrukcijų, santechnikos ir profilinės miestų statybos disciplinos – miestų transportas, gatvės ir keliai, miestų planavimas. Pirmoji miestų statybos trylikos inžinierių laida baigė KPI Vilniaus filialą 1967 m. gruodžio mėnesį.
Ypač išsiplėtė ir suaktyvėjo Miestų statybos katedros veikla nuo 1971 m., kai nuo jos atsiskytė Pastatų konstrukcijų katedra. Miestų statybos katedrai pradėjo vadovauti technikos mokslų daktaras profesorius Vaclovas Vytautas Šeštokas (1931–1984).
Nuo 1984 iki 1990 m. Miestų statybos katedrai vadovavo arch. dr. doc. P. Juškevičius. 1990-1996 m. katedrai vadovavo doc. dr. Antanas Klibavičius. Šiuo metu katedrai vadovauja prof. Marija Burinskienė.
Miestų statybos katedra per daugiau nei 38 metų gyvavimo laikotarpį savo mokslinę ir pedagoginę veiklą siejo su miestų infrastruktūros plėtra bei teritorijų tvarkymu. Daugiausia dėmesio buvo skiriama miesto susisiekimo sistemoms, jų darbo analizei, įvertinimui bei teikiami pasiūlymai jas tobulinti. Pastarąjį dešimtmetį ypač išsiplėtė miestų statybos katedros mokslinės veiklos tematika, atsižvelgiant į Europos Sąjungos mokslines kryptis. Moksliniai katedros darbai vykdomi pagal miestų savivaldybių užsakymus, yra sujungti į „Miesto subalansuotos plėtros" temą, apimančią būsto, susisiekimo sistemų, inžinerinių komunikacijų, miesto tvarkymo, aplinkos formavimo ir humanizavimo, racionalaus energetinio planavimo, sanitarinio miesto valymo, pagrįstos bei tolydžiai plėtojamos miesto infrastruktūros plėtrą.
Pastatų energetikos katedra
Tokiu pavadinimu katedra veikė KPI nuo 1961 m., o jos dėstytojus perkėlus iš Kauno į Vilnių, VISI katedra įsteigta 1988 m. rugsėjo 1 d.
Katedra profilinė - rengia termoinžinerijos mokslo magistrus ir daktarus.
Katedros vedėjais Vilniuje dirbo: 1988-1990 m. -doc. dr. Marijonas Gedgaudas, 1990-1991 m. -doc. dr. Vytautas Martinaitis, 1991-1997 m. - doc. dr. Edvardas Tuomas, 1997-2002 m. - prof. habil. dr. Alfonsas Skrinska, nuo 2002 m. iki 2015 - prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis.
1998 m. katedros Šilumos mainų mokomajai laboratorijai suteiktas tragiškai žuvusio akademiko Algirdo Žukausko vardas.
Vandentvarkos katedra
Katedra įsteigta 1940 m. pertvarkant Lietuvos universiteto Technikos fakultete įkurta Santechnikos kabinetą.
1965 m. katedra pavadinta Vandentiekio ir kanalizacijos ir iki 1989 m. pavadinimo nekeitė. Vilniaus inžineriniame statybos institute pirmieji studentai į vandentvarkos specialybę buvo priimti 1985 metais. Specialybės dalykams dėstyti 1988-1989 m. dalis KPI Vandentiekio ir kanalizacijos katedros dėstytojų buvo perkelti į šio instituto Hidraulikos katedrą. Vandentvarkos katedra čia įsteigta 1989 m. rugsėjo 1 d.
Katedra rengia aplinkos inžinerijos vandentvarkos krypties bakalaurus, diplomuotus inžinierius ir magistrus. Be to, veikia aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos doktorantūra.
Katedroje dėstomi šie dalykai: vandentvarka, pastatų vandentiekis ir nuotakynas, vandens mikrobiologija, vandentieka, nuotekų šalinimas, vandens ruošimas, nuotekų valymas, kt. Katedra turi Vandentvarkos mokomąją laboratoriją, kompiuterinę klasę, kuria naudojasi doktorantai ir magistrantai.
Nuo katedros įsteigimo jos vedėjais dirbo: 1940-1945 m. doc. Steponas Kairys, 1945-1956 m. ir 1961-1975 m. prof. Stasys Vabalevičius, 1956-1961 m. prof. Bronius Petrulis, 1975-1988 m. doc. Ginutis Kutas, 1989 -2002 m. doc. Algirdas Bronislovas Matuzevičius. Šiuo metu katedrai vadovauja doc. dr. Mindaugas Rimeika.
