VEF (latv.Valsts elektrotehniskā fabrika, liet. Valstybinis elektrotechnikos fabrikas) – didžiausia sovietinių laikų Latvijos gamykla (apie 20 000 darbuotojų) ir pagrindinis komunikacinės technikos gamintojas. VEF gamino automatines telefono stotis, telefono aparatus, radijo aparatus, kitą produkciją.
Gamyklos pagrindinis korpusas buvo Rygoje, Brīvības gatvėje 214, kuris užėmė visą kvartalą. Didžioji dalis gamyklos korpusų pastatyta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo elektromechanikos gamykla „Union“.
VEF pastatai Rygos Brivibas gatvėje
1928 m. į tuščius buvusios gamyklos Union korpusus persikėlė 1919 m. įkurtos Pašto ir telegrafo departamento dirbtuvės – tai laikoma VEF įkūrimo data.
Minox C, 2016 m.
1932 m. šias dirbtuves pervadino į Valstybinį elektrotechnikos fabriką (VEF). Tuo metu VEF gamino viską, ką galėjo realizuoti – radijo ir telefono aparatus, telefono stotis, fotoaparatus, foto popierių, lygintuvus, elektros lemputes, kišeninius žibintuvėlius, elektroarmatūrą, darbastalius ir net sportinius lėktuvus, remontavo ryšių aparatūrą. Pasaulyje gamykla išgarsėjo 1936 m. jos inžinieriui Valteriui Capai sukonstravus, užpatentavus unikalų miniatiūrinį fotoaparatą „VEF-Minox“, Vokietijoje gaminamą iki pat šių laikų.
Antrojo Pasaulinio karo metu gamykla buvo išplėšta ir nuniokota, katilinė ir keli korpusai sudeginti. Po karo gamykla atkurta ir greitai plėtėsi. XX a. 7-ajame dešimtmetyje VEF kas minutę pagamindavo po 7 radijo imtuvus ir 5 telefono aparatus. Tuo metu du iš trijų telefono aparatų Sovietų Sąjungoje buvo pagaminti VEF gamykloje. Populiarūs buvo ir tranzistoriniai radijo imtuvai „Spīdola“, 8-ajame dešimtmetyje – „VEF“.
1999 m. privatizacijos metu gamykla reorganizuota.
