PROFILPELAJAR.COM

Šis straipsnis apie romaną. Apie mitinį Itakės karalių Uliksą (Ulisą) skaitykite straipsnyje Odisėjas.

**Ulisas**
Pirmojo leidimo viršelis^[1]
Autorius	Džeimsas Džoisas
Šalis	Airija
Žanras	Modernizmas, romanas
UDK:	820(417)-3
Pilna knyga	Project Gutenberg Wikisource
Originalus leidimas
Pavadinimas	Ulysses
Šalis	Prancūzija
Kalba	anglų
Leidykla	Shakespeare and Company
Išleista	1922 m.
Formatas	Kietais viršeliais
Puslapių	735
OCLC:	898873919
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Ulisas
Leidykla	Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Išleista	Pirma dalis: 2003 antra dalis: 2005
Vertėjai	Jeronimas Brazaitis Saulius Repečka
Formatas	Kietais viršeliais
Puslapių	Pirma dalis: 415 antra dalis: 430
ISBN:	Pirma dalis: 9986-39-266-7 antra dalis: 9986-39-371-X
Lietuviškai 1968 m. buvo publikuotos Tomo Venclovos verstos ištraukos. 2003 m. lietuviškai buvo išleista pirma pusė romano kaip atskira knyga, ir 2005 m. - antra pusė.

Ulisas (angl. Ulysses) – vienas žymiausių airių rašytojo Džeimso Džoiso (angl. James Joyce) romanų, išleistas 1922 m. Kūrinyje atskleidžiami svarbiausi šiuolaikinio žmogaus fizinio, dvasinio, moralinio, mokslinio bei religinio gyvenimo aspektai.^[2]

Istorija

„Ulisą“ Džeimsas Džoisas pradėjo rašyti Pirmojo pasaulinio karo metu 1914 m. Pirmosios romano ištraukos pradėtos spausdinti 1918 m. Niujorko žurnale „The Little Review“. Visas romanas buvo išleistas Paryžiuje 1922 m. „Ulisas“ JAV išleistas tik 1933 m., nes iki tol buvo cenzūros uždraustas dėl nešvankumo. Romano pasirodymas 1918 m. sukėlė protestų bangą pasaulyje – Niujorko paštas sudegino 2000 knygos egzempliorių, dar kelis šimtus konfiskavo Anglijos muitinė.

Siužetas

Romane pasakojama, kaip trys Dublino gyventojai praleidžia vieną savo gyvenimo dieną –1904 m. birželio 16 d. Trijulė – jaunas intelektualas Stivenas Dedalas, reklamos agentas Leopoldas Bliumas ir jo žmona Molė. Visi šie veikėjai atstovauja trims žmonių patirtims – dvasinei, fizinei ir seksualinei.

Leopoldas Bliumas – šių laikų Odisėjas. „Uliso“ Odisėja – tai vidutinio mūsų laikų miestiečio kelionė po Dublino miestą nuo ankstaus ryto, kai Bliumas pakyla iš lovos, ligi kitos dienos ryto, kai jis, apsilankęs raudonųjų žibintų kvartale ir Stiveno parvestas į namus, vėl drimba į lovą šalia savo žmonos Molės, kurios begalinis sąmonės srautas miegant plūsta visaip kaip Lifio upė į jūrą. Per tą laiką skaitytojas palydi Bliumą į restoraną, į laikraščio redakciją, į laidotuves, į turkišką pirtį, į barą, į ligoninę, į biblioteką, į viešnamį. Vaikšto su juo po Dublino gatves, aikštes, parkus.

Sandara

Romaną sudaro 18 skyrių, surikiuotų pagal Homero „Odisėjos“ pavyzdį. Pirmieji trys ir devintasis yra skirti vienam iš veikėjų Stivenui Dedalui, dešimtasis – visiems romano herojams, o paskutinis – tai Molės Blium vidinis monologas. Visų kitų skyrių pagrindinis veikėjas – Leopoldas Bliumas.

Klasikinės mitologijos panaudojimas romane buvo labai didelis indėlis į XX amžiaus modernistinės literatūros formavimąsi. Dublino kasdienybė „Ulise“ pakeliama į mitinį lygmenį. Rašytojas naudojosi Homero „Odisėjos“ siužetu ir herojais. Jis lygino savo romaną su labirintu, kurio simbolinis įvaizdis siejamas su Odisėjo-Blumo klajonėmis ir Stiveno-Telemacho dvasiniais ieškojimais.

Išradinga romano kompozicija leidžia taip susieti visus epizodus, kad kiekvieną iš lygiagrečių odisėjos epizodų dar atitinka ir tam tikras meno žanras, tam tikra spalva, tam tikras žmogaus organas, tam tikra disciplina ir tam tikras elementas.

Sąmonės srauto technika

Džeimso Džoiso romanas „Ulisas“ galutinai literatūroje įtvirtino sąmonės srauto techniką. Romanų herojams kylančios asociacijos, inspiruotos išorės, aplinkos daiktų, siejasi su įvairiausiais filosofijos, istorijos, mitologijos, Biblijos ir literatūros dalykais.^[3] Susilieja kasdienybė ir mitinė tikrovė, Dublinas ir tolimi kraštai, dabartis, praeitis ir ateitis.

Skaitytojas yra panardinamas į kito žmogaus sąmonę. Jis taip gyvai junta neaiškius jausmus, pusiau nesąmoningus prisiminimus, pasklidus kūno pojūčius kartu su vaizdais, kvapais ir garsais, kad galiausiai skaitytojas Bliumą pažįsta geriau nei patį save.

Žmogus „Ulise“ vaizduojamas labai visapusiškai. Čia pereinama per visas pasąmonės zonas, per visą padriką kultūrinių, asmeninių ir kasdieninių prisiminimų kratinį; per visus intymumo, nenusakomų nuotaikų ir atmosferos virpesių užkampius.

Romane visuotinybė pateikiama vienu metu penkiais pavidalais. Tai šeima, kurią sudaro pagrindiniai veikėjai; odisėja, aiškinanti pasaulį; sąmonė ir visa, ką ji suvokia; ir miestas – šiuolaikinis kosmosas. Taip „Ulisas“ tampa moderniosios literatūros didmiesčio romano etalonu.

Miesto kompaktiškumas leidžia gyvai pavaizduoti visuomenę kaip milžinišką organizmą. Miestas virsta gyvu kūnu, transporto srautai – kraujotaka ir medžiagų apykaita, o gatvės ir bėgiai – gyslomis. Žmonių minias, plūstančias gatvėmis, atitinka per Dubliną tekančio Lifio vandenys. Sąmonės judrumas, jos būsenų kaita atspindi didmiestį, kuriame žinių, prekių ir žmonių srautai cirkuliuoja kaip asociacijos Leopoldo Bliumo sieloje. Tiek miestas, tiek žmogaus galvos smegenys – painūs kaip labirintas.

„Ulisas“ kine, teatre ir radijo eteryje

Pirmą kartą romanas „Ulisas“ adaptuotas 1958 m. pjesėje „Ulisas naktiniame mieste“ (Ulysses in Nighttown). Pjesėje buvo panaudota daug romano dialogų.

1967 m. knyga perkelta į kino ekranus. Režisierius Džozepas Strikas (Josep Strick) už šį filmą buvo nominuotas Oskarui už geriausią adaptuotą scenarijų.
1982 m. nacionalinio Airijos transliuotojo RTÉ eteryje perskaityta dramatizuota radijo pjesė „Ulisas“. Vėliau išleistos pjesės CD ir MP3 versijos.
BBC radijo eteryje pjesė „Ulisas“ perskaityta 1993 m. Kelių aktorių atliekamo radijo vaidinimo transliacija užtruko 5 valandas 50 minučių.
2004 m. išleistas filmas, pasakojantis pagrindinio veikėjo Leopoldo Bliumo gyvenimą. Pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Styvenas Rėja (Stephen Rea).

Citatos

„Aš užminiau tiek daug mįslių bei galvosūkių, kad profesoriai per šimtmečių šimtmečius ginčysis dėl to, ką turėjau omeny, ir tai – vienintelis tikras būdas pasiekti nemirtingumą.“ (Džeimsas Džoisas).
„Istorija yra košmaras iš kurio aš bandau pabusti.“ (Stivenas Dedalas).
„Tauta – tai tie patys žmonės, gyvenantys toje pačioje vietoje.“ (Leopoldas Bliumas).

Romanas lietuvių kalba

Pirmą kartą dalį romano (tris iš aštuoniolikos „Uliso“ dalių (1-ąją, 3-ąją ir 4-ąją) į lietuvių kalbą 1968 m. išvertė ir literatūros mėnraštyje „Pergalė“ paskelbė lietuvių poetas Tomas Venclova. Visą romaną išvertė Jeronimas Brazaitis ir Saulius Repečka. Romano pirmoji dalis lietuvių kalba buvo išleista 2003 m., antroji – 2005 m.^[4]

Lietuviški leidimai

2003 m. (I knyga)
2005 m. (II knyga)

Šaltiniai

↑ http://www.indiana.edu/~liblilly/joyce/early.html
↑ http://www.rasyk.lt/knygos/ulisas/2704.html/ Pirmosios „Uliso“ knygos recenzija
↑ Schwanitz Dietrich. "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. " Vilnius: Tyto alba, 2008. 548 p.
↑ Gerbutavičius, Ramūnas (2012-02-02). „T.Venclova: „Turėjau ambicijų išversti visą „Ulisą“, bet emigracijoje jas prigesino kiti darbai““. lrytas.lt. lrytas.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-02-28. Nuoroda tikrinta 2024-08-05. T.Venclova: „Turėjau ambicijų išversti visą „Ulisą“, bet emigracijoje jas prigesino kiti darbai“

Joyce James. "Ulisas. " Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. 432 p.
Schwanitz Dietrich. "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus. " Vilnius: Tyto alba, 2008. 548 p.