Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tulas Hostilijus (valdė 673 m. pr. m. e. – 641 m. pr. m. e.) – trečiasis iš legendinių Romos karalių, jis valdė po Numos Pompilijaus.

Jo sėkmingi karai su Alba Longa (Alba Longa), Fidene (Fidenae) ir Veju (Veius) buvo tolesnio lotynų žemių užkariavimo ir romėnų teritorijos plėtimo pirmtakai. Jo valdymo metu vyko kautynės tarp Horacijų (Horatii) ir Kuriacijų (Curiatii), Romos ir Alba Longos atstovų. Pasakojama, kad jį nutrenkė žaibas už jo išdidumą.

Tulą Hostilijų senatoriai išrinko Romos karaliumi kadangi jis buvo romėnas ir jo senelis kartu su Romulu kovėsi su sabinais. Mirus Numai Pompilijui taikos dvasia, atrodė, silpnėja. Draugiški romėnų ryšiai su Alba Longos kaimiečiais kalvose už Romos sienų ėmė virsti kivirčais, nes romėnai ir albalongiečiai ėmė puldinėti vieni kitų laukus grobdami pasėlius ir galvijus.

Kai Alba Longos valdovas pasiskundė Tului Hostilijui, šis atkirto, kad priešiškumus pradėjo patys albalongiečiai, o ne romėnai. Albalongiečių ir romėnų kariuomenės pasiruošė kautynėms. Pasiūlius Alba Longos diktatoriui Metijui Fufecijui (Mettius Fufetius) abi pusės sutarė kivirčą išspręsti kautynėmis tarp trijų brolių romėnų ir trijų brolių albalongiečių. Pralaimėjusi pusė pasiduoda laimėjusios valiai. Romėnai broliai Horacijai kautynėse kalavijais ir skydais nugalėjo albalongiečius brolius Kuriacijus, gyvas liko vienintelis Horacijus. Albalongiečiai tapo Romos pavaldiniai.

Vėliau albalongiečiai atsisakė padėti romėnams vienose kautynėse, todėl Hostilijus įsakė Albos diktatorių Metijų Fufecijų dviem kovos vežimais perplėšti pusiau. Alba Longa kaip politinis vienetas buvo sunaikinta, albalongiečiai buvo apgyvendinti Celijaus kalvoje (Mons Caelius).

Legenda teigia, kad Tulas buvo tiek užsiėmęs vienu po kito sekusiais karais, jog užmiršo dievus. Negandos užklupo romėnus, ir net Tulas susirgo, todėl jis nutarė slapta aukoti Jupiteriui, kad išmelstų jo palankumą ir pagalbos. Tačiau jis tinkamai nepabaigė ritualo, ir dievas nutrenkė jį žaibu dėl netinkamų religinių ritualų.

Romėnai tai suprato kaip ženklą, kad geriau naujus karalius rinkti taikesnius, kaip kad Numa Pompilijus. Jie išrinko Anką Marcijų (Ancus Marcius), Numos Pompilijaus anūką.

Romos karalius
Anksčiau valdė: Numa Pompilijus	Tulas Hostilijus (673–642 m. pr. m. e.) Septyni Romos karaliai	Vėliau valdė: Ankas Marcijus
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Ž • A • R Romos karaliai Romulas (753 m. pr. m. e.– 717 m. pr. m. e.)· Numa Pompilijus (717 m. pr. m. e.– 673 m. pr. m. e.)· Tulas Hostilijus (673 m. pr. m. e.– 642 m. pr. m. e.)· Ankas Marcijus (642 m. pr. m. e.– 617 m. pr. m. e.)· Lucijus Tarkvinijus Senasis (616 m. pr. m. e.– 579 m. pr. m. e.)· Servijus Tulijus (578 m. pr. m. e.– 535 m. pr. m. e.)· Lucijus Tarkvinijus Išdidusis (535 m. pr. m. e.– 510 m. pr. m. e./509 m. pr. m. e.)

Vikiteka: Tulas Hostilijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga