PROFILPELAJAR.COM

Merops

Etiopinis bitininkas (Merops lafresnayii)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žalvarniniai paukščiai ( Coraciiformes)
Šeima:	Bitininkiniai ( Meropidae)
Gentis:	Tikrieji bitininkai ( Merops)

Binomas

Merops
Linnaeus, 1758

Tikrieji bitininkai (Merops) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukščių gentis.

Nedideli, nuo 15 iki 35 cm kūno ilgio, ryškių plunksnų^[1], spalvingi, ilgoku ir nestipriai lenktu snapu paukščiai.

Paplitimas pasaulyje

Tikrieji bitininkai paplitę atogrąžų ir subtropikų klimato zonose, tik europinio bitininko arealas prasiplėtęs į vidutinių platumų klimato zoną. Dauguma rūšių paplitusios Afrikoje, mažesnė dalis Azijoje. Europos žemyne gyvena dvi rūšys – europiniai bitininkai (Merops apiaster), kurie taip pat paplitę Afrikoje ir Azijoje, ir mėlynskruosčiai bitininkai, kurie apart plataus paplitimo Afrikoje ir pietvakarių Azijoje, Europos žemyne aptinkami tik nedidelėje teritorijoje į šiaurės vakarus nuo Kaspijos ežero pakrančių. Australijos žemyne gyvena viena – vaivorykštinių bitininkų (Merops ornatus) rūšis, kuri yra išplitusi ir į keletą Pietryčių Azijos salų.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje aptinkama tik viena rūšis:

Europinis bitininkas (Merops apiaster); į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.^[2]^[3]

Mityba

Tikrieji bitininkai minta vidutinio dydžio ir stambiais įvairiais vabzdžiais. Priklausomai nuo geografinio regiono ir rūšies, skiriasi jų gaudomų vabzdžių įvairovė, bet daugelio šios paukščių genties rūšių mėgstamiausi yra plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžiai, ypač bitės, taip pat kamanės, vapsvos, širšės. Pavyzdžiui, Ispanijoje po atliktų stebėjimų išaiškėjo, kad naminės bitės (Apis mellifera) sudaro didžiausią europinių bitininkų mitybos dalį – 69,4–82 %.

Taip pat minta ir šių būrių įvairiomis vabzdžių rūšimis: žirgeliais (Odonata), drugiais (Lepidoptera) ir jų vikšrais, tiesiasparniais (Orthoptera), ankstyvėmis (Plecoptera), lašalais (Ephemeroptera), vabalais (Coleoptera), termitais (Isoptera)^[4].

Rūšys

IOC World Bird List v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria 27 rūšis^[5] (žemiau rūšių sąrašas ir apytikslis paplitimo arealas, 2021 m. duomenimis):

Merops albicollis Vieillot, 1817 – Baltagurklis bitininkas; Užsachario Afrikoje iki šiaurės vakarinės Angolos, Kongo Demokratinės Respublikos centrinės dalies, centrinio Burundžio bei šiaurės rytų Tanzanijoje. Taip pat Azijos pietvakariuose – Arabijos pusiasalio pietuose.
Merops apiaster Linnaeus, 1758 – Europinis bitininkas; paplitęs Pietų, Vidurio, Rytų Europoje. Nuo XX a. pab. ir XXI a. pradžioje iš dalies ir Šiaurės Europoje. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje ir Pietų Afrikoje. Azijos žemyne paplitę Mažojoje Azijoje ir Vidurio Azijoje.
Merops boehmi Reichenow, 1882 – Bomo bitininkas; paplitęs Afrikoje: vakarinėje ir rytinėje Tanzanijoje, Kongo Demokratinės Respublikos pietryčiuose, šiaurės vakarinėje Zambijoje bei abipus Malavio ežero.
Merops breweri (Cassin, 1859) – Juodagalvis bitininkas; paplitęs Pusiaujo Afrikos vakaruose bei Vakarų Afrikos pietuose (Dramblio Kaulo Krante, Ganoje, pietinėje Nigerijoje).
Merops bullockoides Smith, A, 1834 – Baltakaktis bitininkas; Afrikoje: Gabone, Kongo Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Tanzanijoje, Kenijoje ir likusioje Afrikos pietinėje dalyje, išskyrus salas.
Merops bulocki Vieillot, 1817 – Raudongurklis bitininkas; siaurame vakarinės Afrikos ruože, įskaitant Senegalą, centrinėje ir šiaurinėje Nigerijoje, pietiniame Čade, Pietų Sudane ir rytinėje Afrikoje iki Etiopijos ir Ugandos vakarinių pakraščių.
Merops cyanophrys (Cabanis & Heine, 1860); Azijoje: Sinajaus pusiasalyje, pietiniame Izraelyje, pietvakarinėje Jordanijoje ir Arabijos pusiasalyje.
Merops gularis Shaw, 1798 – Juodasis bitininkas; Pusiaujo Afrikos vakarinėje dalyje iki Viktorijos ežero bei Vakarų Afrikos pietvakariuose.
Merops hirundineus Lichtenstein, AAH, 1793 – Kregždžiauodegis bitininkas; siaurame vakarinės Afrikos ruože, įskaitant Senegalą, centrinėje Nigerijoje, pietiniame Čade ir šiaurinėje CAR, Pietų Sudane, Ugandos šiaurinėje dalyje. Ir likusioje žemyno dalyje į pietus nuo Pusiaujo Afrikos, išskyrus PAR šiaurinę dalį, Esvatinį, Lesotą.
Merops lafresnayii Guérin-Méneville, 1843 – Etiopinis bitininkas; Afrikoje: vakarų ir centrinėje Etiopijoje, Eritrėjoje, Pietų Sudano rytuose.
Merops leschenaulti Vieillot, 1817 – Rudagalvis bitininkas; Azijoje: Indijoje, Bangladeše, Mianmare, Andamanų salose, Indokinijos pusiasalyje, Malakos pusiasalyje, Sumatroje, Javos saloje.
Merops malimbicus Shaw, 1806 – Rožinis bitininkas; Afrikoje: Dramblio Kaulo Krante, Ganoje ir pietinėje Nigerijoje, Gabone, Kongo Respublikoje ir iki centrinės Kongo Demokratinės Respublikos.
Merops mentalis Cabanis, 1889; Vakarų Afrikos pietinėje dalyje, šiaurės vakarų Kamerūne bei Bioko saloje.
Merops muelleri (Cassin, 1857) – Mėlyngalvis bitininkas; Afrikoje: pietiniame Kamerūne, CAR pietinėje dalyje, Gabone, Kongo upės baseine ir vakarinėje Kenijoje.
Merops nubicoides Des Murs & Pucheran, 1846; Afrikoje: Angoloje ir iki vakarinės Tanzanijos. Šiaurės rytų Namibijoje, Botsvanoje, šiaurinėje PAR dalyje ir vakariniame bei pietiniame Mozambike.
Merops nubicus Gmelin, JF, 1788 – Raudonasis bitininkas; Afrikoje: Sahelyje ir Vakarų Afrikos pietinėje dalyje bei šiaurinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, pietiniame Čade, Pietų Sudane, Eritrėjoje, Etiopijoje, Somalyje ir Kenijoje.
Merops oreobates (Sharpe, 1892) – Kalninis bitininkas; Afrikoje: Pietų Sudano pietinėje dalyje ir iki šiaurės rytinės Tanzanijos, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Kenijos rytuose ir šiaurės vakarinėje Tanzanijoje.
Merops orientalis Latham, 1801 – Rytinis bitininkas; Azijoje: pietiniame Irane, Pietų Azijoje įskaitant Šri Lanką ir Pietryčių Azijos žemyninėje dalyje (be salų) maždaug į pietus nuo Kinijos.
Merops ornatus Latham, 1801 – Vaivorykštinis bitininkas; Australijos žemyne su Naująja Gvinėja, Naujosios Britanijos saloje bei Pietryčių Azijos Sulavesio saloje ir Mažosiose Sundos salose.
Merops persicus Pallas, 1773 – Mėlynskruostis bitininkas; Afrikoje, pietvakarinėje Azijoje ir nedidelėje pietryčių Europos dalyje (Rusijoje, Kazachstane) palei Kaspijos ežerą.
Merops philippinus Linnaeus, 1767 – Mėlynuodegis bitininkas; visoje Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų su salomis, Pietryčių Azijoje su salomis bei Australijos žemyno Naujosios Gvinėjos ir Naujosios Britanijos salose.
Merops pusillus Müller, PLS, 1776 – Nykštukinis bitininkas; plačiai paplitęs Užsachario Afrikoje iki šiaurinės Namibijos ir šiaurės rytinės PAR.
Merops revoilii Oustalet, 1882 – Somalinis bitininkas; rytinėje Etiopijoje, Somalyje, rytinėje Kenijoje.
Merops superciliosus Linnaeus, 1766 – Žaliasis bitininkas; Madagaskare, Rytų Afrikoje, vakarinėje Angoloje, šiaurės vakarinėje Namibijoje.
Merops variegatus Vieillot, 1817 – Mėlynkrūtis bitininkas; Pusiaujo Afrikoje tarp Atlanto vandenyno ir Viktorijos ežero, Zambijos šiaurės vakaruose ir vakarų centrinėje Angoloje.
Merops viridis Linnaeus, 1758 – Malajinis bitininkas; Azijoje: pietryčių Kinijoje, Indokinijos pusiasalyje, Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo, Javos salose ir Filipinuose.
Merops viridissimus Swainson, 1837; Sahelyje, Pietų Sudane ir palei Nilo upę.

Dalis ornitologų iš malajinių bitininkų (Merops viridis) rūšies atskira Merops americanus rūšimi išskiria populiaciją, gyvenančią Filipinuose, kiti mano, kad tai tik malajinių bitininkų Merops viridis americanus porūšis.