Tarptautinių santykių politinė ekonomija

Tarptautinių santykių politinė ekonomija – atskira disciplina, kurios pagrindinis tyrimo objektas yra politikos ir ekonominių santykių sąveika atskirose valstybėse ir tarp valstybių.[1] Ekonominiais santykiais yra vadinamas prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas per sienas, investicijų srautas visame pasaulyje, regionų ir valstybių gerovė, skurdas bei būdai, kuriais ekonominė galia įtakoja politinius santykius tarp valstybių (pradedant nuo valstybių sąjungų iki karo).[2]

Disciplinos kilmė

Tarptautinių santykių politinės ekonomija kaip atskira disciplina atsirado kaip priešprieša tarptautinių santykių studijoms 1970-aisiais kaip atsakas į 1973 m. įvykusią pasaulio naftos krizę ir Bretton Woods sistemos griūtį JAV[3], parodydama pasaulio ekonominių pamatų silpnumą.[4] Mokslininkai, gilinęsi į tarptautinių santykių politinę ekonomiją, kaip Susan Strange, pabrėžė disciplinos glaudų ryšį su teise, politika ir diplomatijos istorija.[5] Remdamasi istorijos sociologija ir ekonomikos istorija, tarptautinių santykių politinė ekonomija siūlė sulieti ekonominę ir politinę analizes į vieną. Taip pat marksistinių ir liberalių pažiūrų tarptautinių santykių politinės ekonomijos mokslininkai siekė mažiau pasikliauti vakarietiškuoju požiūriu į socialinius mokslus, pabrėžiančius valstybę kaip smulkiausią analizės vienetą, ir verčiau analizuoti tarptautinę sistemą.[6]

Pagrindiniai keliami klausimai

  1. Kas daro valstybę turtingesne? Kaip sukurti politiką, kuri padidintų valstybės turtingųjų ir pasiturinčiųjų skaičių?
  2. Kaip sumodeliuoti politiką, kuria didinama valstybės piliečių gerovė?
  3. Kokia turėtų būti valdžios rolė valstybės ekonominėse veiklose?
  4. Kiek valdžia turėtų kištis į valstybės ekonomines veiklas?
  5. Ar didelis valdžios kišimasis ir ekonominių veiklų reguliavimas skatina valstybės ekonominį augimą?
  6. Ar valstybė turėtų kištis į visas ar dalį ekonominių veiklų?

Pagrindinės teorijos

Į pateiktus klausimus trys skirtingos tarptautinių santykių politinės ekonomijos teorijos – ekonominis liberalizmas, ekonominis nacionalizmas ir ekonominis struktūralizmas – taip pat bando atsakyti skirtingai.[7] Liberalizmas ir nacionalizmas yra kapitalistinės teorijos, kurių pagrindinė idėja yra visuotinės gerovės kūrimas ir ką jie įvardija kaip ekonominių veiklų paskirtį. Tačiau jos skiriasi pagal tai, ką mano esant būtina dėl to daryti. Tuo tarpu ekonominio struktūralizmo teorija yra dviejų variantų: marksistinė ir priklausomybės. Marksizmas, nebūdamas kapitalistine teorija teigia, jog visuotinės gerovės kūrimas yra blogis. Taip pat svarbu pabrėžti, jog nors visos teorijos yra tik pasaulio aiškinimo modeliai, jos yra pagrindiniai analizės įrankiai. Todėl visos šios teorijos šiame straipsnyje bus aptartos paeiliui.

Ekonominis liberalizmas

Ekonominis liberalizmas (dažnai dar vadinamas internacionalizmu arba globalizmu) vadovaujasi mintimi, kad politika ir ekonomika, bent jau idealiu atveju, egzistuoja kaip atskiros sritys. Šios teorijos šalininkai mano, kad dėl efektyvumo, augimo ir vartotojų pasirinkimo rinka su politika neturėtų būti susijusi. Liberaliosios ekonomikos teorija pasisako už laisvąją rinką ir kuo mažesnį valstybės kišimąsi į jos reikalus. Liberalusis požiūris gina individų laisvę ir lygybę. Liberalizmo formų amplitudė labai plati – nuo atiduodančių pirmenybę lygybės idėjai ir linkstančių prie socialdemokratinės pakraipos bei pritariančių valstybės kišimuisi iki tų, kurios itin pabrėžia laisvės svarbą ir pasisako prieš valstybės kišimąsi į ekonomiką (nors dėl to ir nukenčia socialinė lygybė). Tačiau visos liberalizmo formos atsisako už rinką bei kainų mechanizmą, kaip už veiksmingiausias priemones ekonomikai tvarkyti. Trumpai ekonominį liberalizmą galima apibūdinti kaip doktriną ir grupę principų rinkos ekonomikai veikti bei valdyti, norint pasiekti aukščiausią efektyvumo, ekonominio augimo ir asmens gerovės lygį.[8]

Ekonominis nacionalizmas

Ekonominis nacionalizmas ekonomikos ir politikos (valstybės) santykiuose teigia bei gina valstybinės politikos svarbą. Iš esmės tai yra valstybės vystymo doktrina, pagal kurią rinka turi būti pajungta valstybės tikslams. Šios ideologijos kertinis akmuo yra tvirtinimas, kad politiniai veiksniai turi, ar jau bent turėtų, lemti ekonominius santykius. Svarbiausia ekonominio nacionalizmo idėja yra ta, kad ekonominė veikla tarnauja ir turi tarnauti valstybės sutvirtinimui ir jos interesams. Pirmenybė turi būti atiduodama valstybei, nacionaliniam saugumui ir karinei galiai.[9]

Ekonominis marksizmas

Ekonominis marksizmas, XIX amžiaus viduryje atsiradęs kaip atsakas liberalizmui ir klasikinei ekonomikai, teigia, kad politiką lemia ekonomika. Pasak marksistų, politinių nesutarimų priežastis yra klasių kova dėl turto pasidalijimo. Iš to daroma išvada, jog, panaikinus rinką ir klasinę visuomenę, liausis ir politinės rietenos. Kritikuodami kapitalistus marksistai teigia, jog dėsnis, kuris skatino kapitalizmo vystymąsi, yra kapitalo koncentracijos (kaupimo) dėsnis. Varomoji kapitalizmo jėga yra pelno siekimas, kas nulemia individualaus kapitalisto poreikį kapitalą kaupti ir investuoti. Konkurencija verčia kapitalistus didinti efektyvumą ir kapitalo investicijas arba rizikuoti sužlugti. Dėl to, vystantis kapitalizmui, mažumos rankose didėja kapitalo kiekis, o dauguma vis labiau nuskursta. Dėl šios priežasties kapitalistinė visuomenė laikas nuo laiko subręsta revoliucijai. Norint to išvengti, tarptautinių santykių politinėje ekonomijoje remtis marksistinėmis nuostatomis.[10]

Šaltiniai

  1. ↑ Gilpin, Robert (1987). The Political Economy of International
  2. ↑ Cohen, Benjamin J. (2008). International Political Economy: An Intellectual History. University Press.
  3. ↑ Helleiner, Eric, States and the Reemergence of Global Finance: From Bretton Woods to the 1990s. Cornell University: The USA, 1995.
  4. ↑ Cohen, Benjamin J. (2008). International Political Economy: An Intellectual History. University Press.
  5. ↑ Strange, S., States and Markets, 1988.
  6. ↑ Cohen, Benjamin J. (2008). International Political Economy: An Intellectual History. Princeton University Press.
  7. ↑ Perspectives on International Political Economy [1] Archyvuota kopija 2015-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Perspectives on International Political Economy [2] Archyvuota kopija 2015-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Perspectives on International Political Economy [3] Archyvuota kopija 2015-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Perspectives on International Political Economy [4] Archyvuota kopija 2015-08-07 iš Wayback Machine projekto.