TSRS Liaudies komisarų taryba (rus. Совет народных комиссаров СССР), sutrumpintai Sovnarkomas (rus. Совнарком) arba LKT (rus. СНК) – aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija 1917–1922 m. Tarybų Rusijoje, 1922–1946 m. Tarybų Sąjungoje.
Istorija
Pirmoji Liaudies komisarų taryba buvo įkurta 1917 m. spalio 26 d., II-ame visos Rusijos Tarybų suvažiavime. Buvo atsakinga ją sudariusiai aukščiausiai valstybės valdžios institucijai. Leido teisės aktus (dekretus, nutarimus, potvarkius, instrukcijas), vadovavo liaudies komisariatams ir kitoms jai pavaldžioms valstybės valdymo institucijoms, turėjo teisę panaikinti jų leidžiamus teisės aktus. Kiekviena sąjunginė ar autonominė respublika turėjo analogiškas tarybas. 1946 m. kovo 15 d. visos Liaudies komisarų tarybos pertvarkytos į Ministrų tarybas.
Lietuvoje 1918 m. sudaryta marionetinė Laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė, 1919 m. vasario mėn. buvo pertvarkyta į Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR Liaudies komisarų tarybą, kuri veikė iki 1919 m. rugsėjo mėn., pirmininkas Vincas Kapsukas. 1940 m. rugpjūčio 25 d. – 1946 m. kovo 25 d. veikė Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba, pirmininkas Mečislovas Gedvilas.[1]
Pirmininkai
TSRS Liaudies komisarų tarybos Pirmininkai:
Liaudies komisariatai
Pagal 1924 metų TSRS Konstituciją liaudies komisariatai, pagal funkcijas, buvo suskirstyti į visasąjunginius (užsienio reikalų, vidaus prekybos, susisiekimo, pašto ir telegrafo, karinių reikalų) ir bendruosius (liaudies ūkio aukščiausioji taryba, maisto, darbo, finansų liaudies komisariatai ir darbininkų – valstiečių inspekcijos). Visasąjunginiai liaudies komisariatai vykdė nurodymus per „įgaliotinius“, bendrieji – per analogiškus liaudies komisariatus sąjunginėse respublikose. 1946 m. visi liaudies komisariatai buvo perorganizuoti į ministerijas.
Šaltiniai