Daugybė stumbrų tapo I pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę Lenkijos dalį (taip pat Belovežo girią), buvo nužudyta 600 gyvūnų – dėl mėsos, kailio ir ragų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik 9 stumbrai.[3]
Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje1919 m., Kaukaze1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Belovežo girioje stumbrus vėl pradėta atkurti nuo 1929 m., o nuo 1952 m. jauni stumbrai buvo leidžiami į laisvę (pirmą kartą paleista 500).[4]
Paplitimas
Stumbro medžioklėje
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3 500 stumbrų. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas.
Planuojama į šiaurės Vokietiją[reikalingas šaltinis] ir Ostvardersplaseno gamtos rezervatą Flevolande (Nyderlandai) introdukuoti 2 stumbrų bandas. 30 šalių zoologijos sodai turi bent vieną šios rūšies atstovą. 2000 m. pasaulyje iš viso buvo 3000 stumbrų, kurie visi buvo atkurti iš 12 išlikusių šios rūšies atstovų.
Suaugę stumbrai ir jauniklisJohann Heinrich Müntz. StumbrasIšnykęs karpatinių stumbrų porūšis, 1889 m.
Stumbras – stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Ypač masyvūs patinai. Stumbro liemuo trumpas, priekinė dalis su aukšta ketera. Didelė, sunki, panarinta, su plačia kaktagalva. Akys nedidelės. Ausys trumpos, plačios, panašios į karvės, tik labiau plaukuotos. Snukio galas plikas.
Kailis tankus ir šiurkštus, pilkai rudos spalvos, žiemą tamsus, vasarą šviesesnis. Plaukai kiek garbanoti. Ant kaklo viršuje auga trumpi karčiai, po snukiu – barzda. Dėl labai apaugusios krūtinės ir galvos stumbras atrodo dar masyvesnis, o jo išvaizda žiauri. Uodega baigiasi ilgesnių plaukų „šluotele“.
Suaugę patinai pradeda šertis pirmi, sausio mėnesį, kartais baigiantis gruodžiui, patelės – po mėnesio. Jaunikliai šeriasi nuo vasario, kovo mėnesio. Šėrimosi trukmė 130–250 dienų. Ilgiausiai šeriasi patelės, trumpiausiai – jaunikliai.
Stumbro patino kūno ilgis apie 3 m ir daugiau, aukštis per pečius iki 2 m, užpakalinės kūno dalies aukštis iki 1,6 m, uodegos ilgis 0,85 m. Stambus patinas gali sverti iki tonos, bet vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 500 kg. Lytinis dimorfizmas ryškus: patelės už patiną lengvesnės apie 30 %, smulkesnio kūno sudėjimo ir mažiau apaugusios plaukais. Lietuviškas stumbras masyvesnis už kaukazinį, jis šviesesnis, plaukai tiesūs ir ilgesni.[6]
Kaukolė palyginti trumpa ir plati. Pakaušio ketera tarp ragų pagrindų neryški. Antraisiais ir trečiaisiais amžiaus metais stumbro kaukolė labai padidėja. Penkerių metų stumbro kaukolė jau panaši į suaugusio. Subrendusio kaukazinio stumbro patino kaukolės ilgis 44,5-48,5 cm, patelės – 42,0-45,0 cm. Laisvų stumbrų dantys nudyla skirtingai ir labiau negu stumbrų laikomų aptvaruose, nes būna nevienodos mitybos sąlygos.
Stumbro ragai, palyginus su kūno dydžiu, labai menki, mažiausi iš genties Bison jaučių. Jie auga kaktos šonuose, viršutinėje dalyje, pagrindai toli vienas nuo kito. Patys ragai – tai raginės makštys, dengiančios kaulines kaktikaulio išaugas. Jie apvalūs, lygus, beveik juodi. Galai šviesesni ir smailūs. Kaip ir kiti dykiaraginiai, stumbras ragų nemeta. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ragiukai vos žymūs. Patelių ragai mažesni, ne taip išraityti. Gyvūnui senstant, ragai riečiasi į viršų ir atgal. Itin būdingas paviršinių raginės makšties sluoksnių lupimasis. Dėl traumų augančio rago forma gali pakisti. Anksčiau stumbro ragai buvo vertingu medžioklės trofėjumi.[6]
Fiziologija ir mityba
Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Kaklas storas, pakaklėje nukarę ilgi plaukai. Ragai išlinkę į šonus ir viršų. Uodega trumpa, apaugusi ilgais plaukais. Kailis tamsiai rudas. Gyvena lapuočių miškuose bandomis. Vasarą minta žole, žiemą – medžių žieve, ūgliais, šakelėmis.
Suaugę patinai laikosi prie bandos tik rujos metu, kuri tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio. 4-6 metų patinai, nors jau yra subrendę, negali poruotis, nes jiems neleidžia senesni patinai. Patelės nėštumas trunka 264 dienas, apytiksliai 9 mėnesius. Dažniausiai veda 1 jauniklį. Gimę jaunikliai patinai sveria vidutiniškai 27,6 kg, o patelės 24,4 kg. Patinų kūno dydis proporcingai pradeda didėti 6 metų amžiaus. Nors patelių kūno masė labiau padidėja 1 savo gyvenimo metais, tačiau jų augimo tempas yra lėtesnis nei 3–5 m. amžiaus patinų. Patinai lytiškai subręsta 2 , o patelės dažniausiai 3 gyvenimo metais.[2] Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 m.
Stumbras – didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų randama nuo vidurinio holoceno. Jo liekanų 1930 m. rasta prie Marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1936 m. prie Telšių (1 kaukolė; laikoma Kauno zoologijos muziejuje). 1952–1961 m. daug stumbrų kaulų rasta Punios kapinynuose (Alytaus rajonas), Trakų ir Vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta XV-XVI a. gyvenusių stumbrų kaulų. LDK stumbrai buvo paplitę giriose nuo Pripetės iki Nemuno žemupio.
Stumbras buvo svarbus medžioklės objektas. Didžiųjų žvėrių (tarp jų ir stumbrų) medžiokles rengdavo didysis kunigaikštis. Jogailos įsakymu, be kitų žvėrių, daug stumbrų buvo sumedžiota kariuomenei maitinti prieš Žalgirio mūšį. Yra žinių, kad LDK didysis kunigaikštis Vytautas DidysisTrakuose turėjęs žirgyną, kuriame buvo ir stumbrų. Už sumedžiotą be leidimo stumbrą pagal Lietuvos statutą (XVI a.) reikėjo mokėti 20 kapų grašių baudą. Stumbrai buvo sparčiai medžiojami Augusto III laikais. LDK paskutiniai stumbrai išnyko XVIII a. viduryje.[7]
Mikalojus Husovianas aprašė stumbrų medžioklę 1523 m. išleistoje poemoje „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen).[8]
XX a. pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Į Lietuvą pirmieji stumbrai atvežti 1969 m., 1971 m. gimė pirmieji jaunikliai. 2016 m. duomenimis Lietuvoje gyveno apie 184 stumbrai. Didesnioji jų dalis buvo laisvėje ir tapo visai laukiniais žvėrimis. 2017 m. duomenimis Lietuvoje laisvėje gyvena 214 stumbrų.[9] Pagrindinis stumbrynas – Pašilių stumbrynas, Panevėžio rajone.
↑ 2,02,1European Bison (Bison Bonasus): Current State of the Species and Strategy for Its Conservation By Zdzsław Pucek, Published by Council of Europe, 2004, ISBN 92-871-5549-6, 9789287155498
.jpg)
