Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Spermatogenezė – biologinis procesas kurio metu iš spermatogonijų, sėklidės prielipe esančių ląstelių – pirmtakių, vystosi vyriškos lytinės ląstelės – spermatozoidai.

Būdingos 3 fazės:

• mitozė. Mitozės būdu palaikomas pastovus spermatogonijų kiekis.
• mejozė. Mejozės metu iš vienos spermatogonijos susidaro 4 haploidinės ląstelės
• diferenciacija – spermiogenezę. Spermiogenezės metu įvyksta trys svarbiausi pakitimai:
  • Ląstelės branduolys kondensuojasi, histonai pakeičiami protaminais.
  • Iš Goldžio aparato kilmės pūslelių susidaro akrosoma.
  • Vystosi žiuželis, aplink jį išsidėsto mitochondrijos, citoplazma fagocituojama greta esančių Sertoli ląstelių.

Spermatogenezė pastoviai vyksta subrendusio vyro sėklidėse esančiuose sėkliniuose kanalėliuose. Prasideda lytinio brendimo pradžioje, kai berniukui būna 11-14 metų, kuomet testosteronas suaktyvina miegančias nespecializuotas diploidines pirmines lytines ląsteles spermatogonijas. Tuomet spermatagonija dauginasi mitoziškai, taip sudarydama po dvi naujas ląsteles: spermatogovinją ir spermatocitą. Pirminis spermatocitas dalinas mejoziškai. Po pirmojo mejozės dalijimosi susidaro dvi haploidinės ląstelės, dar vadinamos antriniais spermatocitais. Antriniai spermatocitai dalinasi antruoju mejozės dalinimusi ir susidaro keturias haploidinės, bet dar nediferencijuotos ląstelės spermatidės. Vėliau spermatidės subręsta, įgyja būdingą sandarą ir virsta spermatozoidais. Iš viso spermatozoido formavimasis trunka apie 64 dienas.