Vyrų sėklidės yra kapšelyje. Paprastai viena sėklidė (dažniau – kairioji) būna žemiau už kitą, kairioji yra kiek didesnė ir dėl nesimetriško latakų išsidėstymo kapšelyje guli giliau. Sėklidė yra elipsės formos, truputį suplota, 4-6 cm ilgio, 2,5-3,0 cm pločio ir 15-25 g svorio.
Sėklidės paviršių dengia serozinis epitelis. Jungiamojo audinio plonos pertvarėlės padalija sėklidę į 100-250 skiltelių, kurių kiekvienoje vingiuojasi 1-2 apie 70-80 cm ilgio ir 0,15-0,25 mm skersmens sėkliniai kanalėliai (jais ejakuliacijos metu praeina spermatozoidai). Kanalėlių viduje yra sėklinių ląstelių. Tarp sėklinių kanalėlių esančiame puriajame jungiamajame audinyje randamos pavienės dažniausiai kampuotos intersticinės ląstelės. Šios ląstelės dalyvauja lytinių hormonų gamyboje. Sėkliniuose kanalėliuose formuojasi lytinės ląstelės – spermatozoidai.
Sėklidžių temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno temperatūra (maždaug 1 laipsniu), kadangi spermatozoidams gamintis reikia truputį žemesnės temperatūros. Todėl vyrams, norintiems turėti vaikų, derėtų privengti mūvėti pernelyg aptemptą apatinį trikotažą, kadangi tai gali sąlygoti vaisingumo sumažėjimą.
Vienos sueities metu spermatozoidai yra išstumiami iš vienos sėklidės (Šnablis Z. Seksologijos pagrindai. Vilnius, 1990).
Sėklidės vystymosi sutrikimai
Monorchizmas - vienos sėklidės nenusileidimas į kapšelį.
Kriptorchizmas – abiejų sėklidžių nenusileidimas į kapšelį.
Ligos
Sėklidės vėžys
Hidrocelė – sėklidės vandenė.
Kitų gyvūnų sėklidės
Tarp žinduolių, didžiausias sėklides turi mėlynasis banginis – jos sveria po 45 kg. Iš sausumoje gyvenančių žinduolių didžiausiomis sėklidėmis pasižymi dramblys – po 2 kg.