Skrepi liga

Skrepi liga serganti avis. Matyti nukritęs svoris, sukūprinta laikysena
Ta pati avis, kaip ir aukščiau. Užpakalinėje kūno dalyje matyti nuo trynimųsi atsivėrusios žaizdos

Skrepi liga (angl. scrapie) – mirtina degeneracinė avių ir ožkų nervų sistemos liga.[1] Tai viena iš ligų, priskiriamų užkrečiamosioms spongiforminėms encefalopatijoms (USE). Kaip ir kitas šios grupės ligas, skrepi ligą sukelia prionas.[2]

Skrepi liga žinoma nuo 1732 m. ir, atrodo, nėra perduodama žmonėms.[3][4] Tačiau nauji tyrimai rodo ryšį tarp skrepi ligos ir sporadinės Kroicfeldo-Jakobo ligos.[5]

Liga registruojama kai kuriose Europos šalyse, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Daugelyje šalių ir kraštų skrepi ligos nėra, tarp jų tokiose svarbiose avinininkystės šalyse kaip Australija ir Naujoji Zelandija.[reikalingas šaltinis]

Pavadinimas scrapie kilęs iš angl. scrape 'brūžyti, grandyti', kuris susijęs su vienu iš šios ligos simptomų. Pastebėta, kad susirgę avys ir ožkos linkę nepaliaujamai trintis į uolas, medžius, tvoras, ant kurių po to lieka prikibusios vilnos. Matomai ši liga sukelia gyvūnams odos niežėjimą. Kiti skrepi ligos simptomai – sustiprėjęs čepsėjimas, keista eisena, konvulsinis kolapsas.[6]

Priežastys ir patogenezė

Skrepi ir kitas užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas sukelia prionų liga.[7]

Skrepi yra panašių gyvūnų užkrečiama liga, todėl vienas iš įprastų būdų pažaboti jos plitimą (liga yra neišgydoma), yra susirgusių gyvūnų karantinavimas ir sunaikinimas. Tačiau skrepi liga turi ypatybę ilgai išsilaikyti bandose, taip pat ji gali spontaniškai kilti bandose, kuriose anksčiau nepasitaikė šio susirgimo atvejų. Gyvūnų užsikrėtimo šia liga, kaip ir kitomis USE, mechanizmai ir kiti biologiniai aspektai kol kas yra mažai suprantami, vyksta aktyvūs moksliniai tyrimai. Šiuolaikiniuose moksliniuose darbuose spėjama, kad prionai gali plisti su šlapimu ir aplinkoje lieka aktyvūs ištisus dešimtmečius.[8]

Eksperimentu įrodyta, kad ėriukai gali apsikrėsti per pieną nuo infekuotų ėriavedžių [9], bet šio eksperimento metu taip pat vyko vienų ėriukų apsikrėtimas nuo kitų, todėl buvo sunku nustatyti apsikrėtimo tikimybę. Bandymas truko pernelyg trumpai, kad įrodytų, jog ėriukams išsivysto ligos simptomai, buvo užregistruotas tik priono buvimas jų organizme.

Reguliavimas

Baimindamosis GSE grėsmės daugelis Europos šalių uždraudė įvežti tradicinius gaminius iš avių ir ožkų mėsos, kurie pagaminti nepašalinus stuburo smegenų, pvz., smalahove, smokie.[10]

Jungtinėje Karalystėje vyriausybė įgyvendina Nacionalinį kovos su skrepi liga planą, kuriuos siekiama, kad būtų veisiamos genetiškai atsparesnės skrepi ligai avys. Tikimasi, kad tai sumažins gyvulių sergamumą JK avių populiacijoje.[reikalingas šaltinis]

Diagnostika

Šiuo metu gyvulių augintojai gali pasinaudoti šios ligos nustatymo testu, kuriam reikia trupučio trečiojo voko limfinio audinio.[11]

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. ↑ Detwiler LA (1992). „Scrapie“. Rev. - Off. Int. Epizoot. 11 (2): 491–537. PMID 1617202.
  2. ↑ Hunter N (2007). „Scrapie: uncertainties, biology and molecular approaches (Skrepi liga: neaiškumai, biologinis ir molekulinis požiūris)“. Biochim. Biophys. Acta. 1772 (6): 619–28. doi:10.1016/j.bbadis.2007.04.007. PMID 17560089.
  3. ↑ National Scrapie Education Initiative. „Scrapie Fact Sheet“. National Institute for Animal Agriculture. Suarchyvuotas originalas 2020-12-12. Nuoroda tikrinta 2011-12-04.
  4. ↑ Rolf, George. „From Sheep to Humans: Scrapie and Creutzfeldt–Jakob Disease“. Ecclectica. Suarchyvuotas originalas 2011-09-27. Nuoroda tikrinta 2011-12-04. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2011-08-27 siūlomas (pagalba)
  5. ↑ Comoy, E.; Mikol, J.; Luccantoni-Freire, S. (2015). „Transmission of scrapie prions to primate after an extended silent incubation period“. Scientific Reports. 5: 11573. Bibcode:2015NatSR...511573C. doi:10.1038/srep11573. PMC 4485159. PMID 26123044.
  6. ↑ Foster JD, Parnham D, Chong A, Goldmann W, Hunter N (2001). „Clinical signs, histopathology and genetics of experimental transmission of BSE and natural scrapie to sheep and goats (Avių ir ožkų užkrėtimo eksperimentinio GSE ir skrepi liga klinikiniai požymiai, histopatologija ir genetika)“. Vet. Rec. 148 (6): 165–71. PMID 11258721.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  7. ↑ „Scrapie“ (PDF).
  8. ↑ Detwiler LA, Baylis M (2003). „The epidemiology of scrapie (Skrepi ligos epidemiologija)“. Rev. - Off. Int. Epizoot. 22 (1): 121–43. PMID 12793776.
  9. ↑ Konold, Moore, Bellworthy, Simmons, „Evidence of scrapie transmission via milk“ („Užsikrėtimo skrepi liga per pieną įrodymai“), BMC Veterinary Research 2008, 4:16 doi:10.1186/1746-6148-4-16
  10. ↑ Heim D, Kihm U (2003). „Risk management of transmissible spongiform encephalopathies in Europe (Užkrečiamų spongioforminių encefalopatijų rizikos vadyba Europoje]]“. Rev. - Off. Int. Epizoot. 22 (1): 179–99. PMID 12793779.
  11. ↑ O'Rourke KI, Duncan JV, Logan JR; et al. (2002). „Active surveillance for scrapie by third eyelid biopsy and genetic susceptibility testing of flocks of sheep in Wyoming (Aktyvus Vajomingo avių bandų stebėjimas dėl skrepi ligos naudojant trečiojo akies voko biobsiją ir imlumo ligai bandymu)“. Clin. Diagn. Lab. Immunol. 9 (5): 966–71. doi:10.1128/CDLI.9.5.966-971.2002. PMID 12204945. {{cite journal}}: Explicit use of et al. in: |author= (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)