Pirminis sergamumas (kartais - tiesiog sergamumas, incidentumas, angl. incidence) yra naujų ligos atvejų rizika ar faktinis ligos plitimas populiacijoje per apibrėžtą laikotarpį. Nors kartais jis išreiškiamas tiesiog kaip naujų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį, rekomenduojama jį nurodyti kaip proporciją ar santykį su vardikliu. Pvz., pirminis sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje 1998 metais buvo 378,5/100000 gyventojų, o 2004 m. - 464,1/100000 (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2005, p. 17 Archyvuota kopija 2006-11-26 iš Wayback Machine projekto.).
Pirminio sergamumo nederėtų painioti su antriniu sergamumu. Pvz., įsivaizduokime kokią nors ligą, kurios gydymas trunka ilgai. Ji buvo plačiai išplitusi 2002 metais, tačiau 2003 metais jos plitimas sustabdytas. 2002 metais tiek pirminis sergamumas šia liga, tiek antrinis bus dideli. Tačiau 2003 metais pirminis sergamumas bus mažas, o antrinis sergamumas pirminis sergamumas išliks didelis, nes ligoniai sveiksta labai lėtai. Priešingai šiam, pavyzdžiui, trumpos trukmės susirgimams gali būti būdingas didelis pirminis sergamumas ir mažas antrinis sergamumas. Lengva peršalimo liga tas pats žmogus gali persirgti keletą kartą per metus, todėl naujų susirgimo atvejų skaičius populiacijoje kartais netgi gali viršyti populiacijos dydį, o antrinis sergamumas bus mažas. Tačiau antrinis sergamumas gali būti mažas ir tada, kai ligoms būdingas didelis mirtingumas.
Tyrinėjant ligos etiologiją geriau analizuoti pirminį sergamumą, o ne antrinį, nes antrinis sergamumas labiau susijęs su ligos trukme, o ne rizika susirgti atitinkama liga.
Taip pat skaitykite