Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Senosios vietoje pastatytos mūrinės bažnyčios fundatorius buvo Andriejus Skorulskis. Paliktas tik šv. Onos vardas. XVI a. pabaigoje, 1582–1584 m., A. Skorulskis kaip dvariškis lydėjo kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį į Šventąją Žemę. Buvo aplankyta Italija, Kreta, Kipras, Sirija, Palestina, Egiptas. Radvila Našlaitėlis ir jo palyda buvo bene vieni pirmųjų piligrimų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pasiekusių Kristaus gyvenimo ir kančios vietas. Tokie žygiai į Šventąją Žemę tais laikais dar buvo retas, pavojingas ir brangus dalykas, tačiau būtent piligrimystė imta laikyti akivaizdžiausia tikėjimo išraiška. Neabejotina, kad naujoji bažnyčia kaip padėkos ženklas Dievui įamžino sėkmingą dvejus metus trukusią piligrimystę. Ją mena priekiniame bažnyčios fasade, virš durų, taip pat didžiajame altoriuje išlikęs vadinamasis Jeruzalės kryžius – šv. Kapo riterio ženklas (mat abiem piligrimams šv. Kapo bazilikoje buvo suteiktas šv. Kapo riterio vardas).
1898 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčioje buvo Švč. Marijos paveikslas (parapijiečiai manė jį esant stebuklingą)[1]. Paveikslas kartu su altoriumi1906 m. sudegė. 1782 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis, XIX a. pabaigoje – tik lenkų. Pamaldos lietuvių kalba (perpus su lenkų) pradėtos laikyti nuo 1925 m.
Skaruliai – istorinė, daug senesnė už Jonavą gyvenvietė. Tačiau sunyko dėl užterštos aplinkos, kai 1965 m. netoliese buvo pastatyta Azotinių trąšų gamykla. Po 1989 m. kovo 20 d. įvykusios avarijos Jonavos „Azote" kaimas visiškai buvo iškeltas. 2003 m. balandžio mėn. Skarulių parapija panaikinta. Skarulių šv. Onos bažnyčia tapo antrąja Jonavos parapijos bažnyčia.
2010 m. Šv. Onos atlaidais garsėjančios Skarulių šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas Jonavos rajone LR kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu valstybės. (unik. kodas 964).[2]
Į pietvakarius nuo bažnyčios rasti Skarulių pilkapiai. (unik. kodas 21498).[3]
Architektūra
Bažnyčia renesansinė, turi ir gotikos bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano, bebokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai, skiria pilioriai. Šventoriaus tvora 2 m aukščio, tinkuoto mūro. Jame stovi neogotikinė mūrinė varpinė (pastatyta 1898 m.). Varpinėje yra 2 vertingi Johano Delamarso lieti varpai. Yra XVII a. medžio skulptūrų.