Pradėta projektuoti ir statyti 1936 m., kaip modernesnė ir galingesnė, nei tuo metu veikianti Kauno radijo stotis. Iki 1940 m. okupacijos pastatytas stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje ir Prancūzijoje užsakyti 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai, tačiau dėl prasidėjusio karo Sitkūnų radijo stoties jie nepasiekė.
Vokietmečiu (1941–1944 m.) nebaigta įrengti stotis stovėjo nenaudojama.
Sitkūnų radijo stotis baigta statyti tik 1950 m. Čia buvo pastatyti du trofėjiniai (atvežti iš Vokietijos kaip karo grobis) trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai ir 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas. 1951 m. stotis pradėta eksploatuoti. Viduriniąja 216 m banga (t. y. 1385 kHz dažniu, kuris buvo skirtas Kaunui pagal 1948 m. Kopenhagos radijo dažnių planą) buvo transliuojama Lietuvos radijo programa, trumposiomis bangomis – Maskvos radijo laidos klausytojams užsienyje (vėliau pradėtos transliuoti ir Lietuvos radijo laidos užsieniui lietuvių bei anglų kalbomis).
1952 m. pastatyti 3 metaliniai bokštai antenoms. 1956 m. pradėta transliuoti antroji Lietuvos radijo programa. Per tą laikotarpį vienas siųstuvas buvo du kartus modernizuotas, jo galingumas pakeltas iki 200 kW, o vėliau – iki 250 kW. 1964 m. pradėjo veikti dar vienas 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas „Štorm“ (Rusijos gamybos, rus.Шторм), kuriuo iki 1997 m./1999 m. buvo transliuojama Lietuvos radijo II programa („Klasika“). 1977 m. pirmąjį stoties siųstuvą pakeitė galingesnis ir modernesnis – 500 kW siųstuvas „Vichr“ (Rusijos gamybos, rus.Вихрь), nuo 1977 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. kovo 31 d. transliavęs Lietuvos radijo I programą, vėliau – įvairias „Baltijos bangų radijo“ laidas.
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino 1991 m. sausio įvykių metu. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą ir transliacija iš Vilniaus nutrūko 2 val. 01 min., po 40 sek. pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo muzika ir tuoj pat – Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją, vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo LRT studija Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tomis dienomis iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko gimė skulptūra „Sitkūnų rūpintojėlis“.
Pirmasis stoties viršininkas buvo A. Vasilčionok.
Mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, 2009 m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis, o stotis darbą baigė 2017 m.[1]2022 m. rugpjūčio pradžioje Sitkūnų radijo stotis darbą atnaujino ir pradėjo programos rusų kalba „Radio Pravda“ transliacijas vidurinėmis bangomis, skirtas Europos ir Azijos rusakalbiams, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.[2]
