Sermėga (t. p. rudinė, milinė) – viršutinis storas milinis drabužis, dėvėtas daugiausia vyrų. Lietuvoje sermėgos dėvėtos iki XX a. pr.

Lietuvoje sermėgos siūtos pilko, tamsaus arba pelkių rūda, juodalksnio arba ąžuolo žieve dažyto milo arba pusmilio. Jų spalva priklausė nuo to, kokios spalvos buvo vietinių avių vilna, nes sermėgoms skirti milo verpalai nebuvo dažomi. Sukirpimu primena trinyčius. Rūbas siekė iki kelių, siūtas lygus arba per liemenį prigludęs, durtas per juosmenį, į apačią platėjantis, su keliomis klostėmis arba rauktas. Vyrų ir moterų rudinės dažniausiai buvo be pamušalo.

Išeiginės moterų sermėgos puoštos aksomu, kailiuku, pynutėmis, kartais net dviem–trimis sidabrinėmis sagtelėmis, priekyje kraštai, rankogaliai, kišenės apsiūtos kitos spalvos, dažniausiai tamsesniu milu arba audiniu. Rankovės lygios arba pečiuose rauktos, rankogaliai kartais susegami arba su atvartais, apykaklės plačios, atverčiamos, dažnai – stačios. Vyrų rudinės paprastesnės, su atverčiamomis apykaklėmis, didelėmis įleistomis kišenėmis. Darbinės rudinės buvo siuvamos iš stipresnio lininiais siūlais apmesto vilnonio audinio. Išeigines rudines kaip apsauginį drabužį nuo darganos arba sniego rudenį, žiemą ir pavasariop vilkdavosi ant kailinių, kitų išeiginių drabužių vykdami į bažnyčią, vestuves ir kitur. Dar XIX amžiuje Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, Žemaitijoje rudenį ir pavasarį pėsčiomis keliaudamos moterys vilkėdavo trumpomis (iki klubų) rudinėmis, vadinamosiomis rudinėlėmis.^[1]

Puošnias sermėgas nešiodavo turtingesni valstiečiai, neturtingieji nešiodavo tik trinyčius ar paprastesnes sermėgas.^[2]