Aksomas

X a. Sasanidų aksominis audinys
Aksominis audinys

Aksomas – pūkinis audinys, sudaromas perpjaunant papildomus (natūralaus šilko ar cheminio pluošto siūlų) metmenis. Aksomo pūkas trumpas (iki 2 mm), labai tankus ir švelnus.

Aksomo metmenims dažniausiai naudojamas natūralus šilkas arba krepiniai daugiagijai siūlai. Audžiamas rykštiniu arba dvigubuoju būdu. Rykštinio aksomo (vadinamojo panaksomo) pūkas supresuojamas, kad sugultų viena kryptimi ir įgytų ryškų blizgesį. Frotinis, arba kilpinis, aksomas būna su kilpelėmis, Utrechto aksomo pūkas dažniausiai būna moherio vilnų, o pagrindiniai metmenys iš medvilninių verpalų; toks aksomas tinka baldams.[1] Nuo seno aksomas buvo prabangus audinys – juo apsiuvami drabužiai, avalynė, užuolaidos, baldų dalys ir kt., naudojamas siūnant sukneles ir kitus lengvus rūbus.

Aksomo atmainos – tvirtesnės sandaros audinys velvetas, ilgesnių pūkų veliūras.

Aksomas kilęs iš Indijos, pro Bagdadą paplito po arabų pasaulį, buvo Europon įvežamas. Europoje pradėtas gaminti viduriniaisiais amžiais (1247 m. atidaryta pirmoji gildija Venecijoje). Lietuvoje aksomas naudotas jau XIV a. pabaigoje. XVIII a. buvo audžiamas A. Tyzenhauzo manufaktūrose.

Žodis „aksomas“ graikiškos kilmės: iš εξα – „šeši“ + μιτος – „siūlas“.

Šaltiniai

  1. Aksomas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001