Sakramentas (lot.sacramentum – priesaika, įsipareigojimas) – ritualinis veiksmas krikščionybėje, turintis suteikti Dievo malonę. Apibrėždamos sakramento reikšmę, dalis konfesijų vadovaujasi Šv. Augustino mokymu – jis pastarąjį laikė asmens vidinės malonės išraiška, perduodama regimaisiais ženklais, kuriuos įsteigė Jėzus Kristus.[1][2][3][4]
Katalikų, Husitų bei Senoji Katalikų bažnyčios pripažįsta septynis sakramentus – Krikštą, Atgailą (Sutaikinimą), Eucharistiją (Šventąją Komuniją), Sutvirtinimą, Santuoką, Šventimą ir Ligonių patepimą.[5][6] Tuo tarpu Rytų konfesijos, kurioms atstovauja Stačiatikių, Senovės Rytų Stačiatikių bei Rytų Katalikų bažnyčios irgi tiki, kad yra septyni pagrindiniai sakramentai, tačiau juos vadina šventaisiais slėpiniais (gr.μυστήριον – 'paslaptis').[7] Daugelis protestantiškų konfesijų tepripažįsta du Kristaus įsteigtus sakramentus – Eucharistiją ir Krikštą. Liuteronų sakramentai apima šiuos du, kartais Išpažintis laikoma trečiuoju sakramentu. Pagal anglikonų ir metodistų mokymą, „Evangelijoje tėra du Kristaus, mūsų Viešpaties, skirti sakramentai – Krikštas ir Viešpaties vakarienė“, ir kad „tie penki įprastai vadinami sakramentais – Sutvirtinimas, Atgaila, Šventimas, Santuoka ir Ligonių patepimas – nėra laikytini Evangelijos sakramentais.“[8]
↑Šventasis Raugas – miltai, naudojami eucharistinės duonos gamyboje.
↑Katalikų Bažnyčios Katekizmas (1992), 4 skyrius, 1 straipsnis. Citata: „Sakramentalai neteikia Šventosios Dvasios malonės taip, kaip sakramentai, bet su Bažnyčios malda jie paruošia mus priimti malonę ir skatina su ja bendradarbiauti.“
↑Plačioji Anglikonų Bažnyčia ir dalis Aukštosios Anglikonų Bažnyčios pripažįsta Išpažintį, Santuoką, Sutvirtinimą, Šventimą (taip pat vadinamas Įšventinimu) ir Ligonių patepimą kaip „sakramentines apeigas“, kurios nėra sakramentas, bet yra dar svarbesnės, nei kitos apeigos.
↑Journal of the Moscow Patriarchate [Maskvos patriarchato žurnalas] (anglų k.). 1977, psl. 67. Citata: Čekoslovakų Husitų Bažnyčia pripažįsta septynis sakramentus.