Saila arba Zeila (som.Saylac, arab.زيلع = Zaylah) – senovinis uostamiestis pačioje Somalio šiaurėje, Adeno įlankos pakrantėje, į pietryčius nuo Džibučio miesto. Sailos regiono administracinis centras. Po Somalio pilietinio karo miestas atsidūręs keleto savivaldą pasiskelbusių kraštų (Somalilando, Audalando, Sailos ir Lugajos valstijos) pretenzijų teritorijoje. Priešais Sailą yra nedidelis negyvenamas Saad ad Dino salynas.
Istorija
Uostas žinomas nuo antikos laikų ir siejamas su „Eritrėjos jūros periple“ (I a.) minimu Avalitu (sen. gr.Αβαλίτες). Šios pakrantės graikų vadintos Barbara, o jų gyventojai prekiavę įvairiomis prekėmis, tame tarpe – ladanu. Tai buvo svarbus prekybinis uostas tarp Egipto ir Arabijos.
VII a. miestą pasiekė islamas, tuo metu čia pastatyta Dviejų kiblų mečetė (išlikusi iki šių laikų, apgriuvusi). Apie IX a. Saila tapo Adalio karalystės sostine, kurią valdę suarabėję somaliai. XIII a. tapo Ifato sultonato sostine. 1330 m. miestą aprašė žymus arabų keliautojas Ibn Batuta. Al Idrisijus ir Ibn Saidas aprašė Sailą kaip svarbų vergų prekybos uostą. XV a. Saila buvo klestintis Adalio uostas, per kurį prekiauta smilkalais, auksu, sidabru, mira, kupranugariais, vergais. Per Sailą plito islamas po Somalio pusiasalį ir Etiopiją. XV a. pr. miestą ėmė puldinėti etiopai ir privertė Adalio valdovus trauktis į Jemeną. 1517 ir 1528 m. Sailą buvo apiplėšęs portugalų laivynas, prasidėjo klajoklių antpuoliai, uosto reikšmė ėmė mažėti. 1630 m. Saila tapo Mochos (Jemene) valda, faktiškai priklausė Osmanų imperijai. Miestas palaipsniui sunyko ir XIX a. čia buvo likęs kaimas su sienos griuvėsiais ir 1000–3000 gyventojų.
